Gavę ES paramą gali būtų priversti ją grąžinti

Tokia situacija susiklostė dėl valdininkų bandymų vilkinti ES paramos išmokėjimą šių projektų vystytojams, išmokėjimo laukiantiems jau nuo 2011 metų rugsėjo. Paramos išmokėjimo delsimą bandoma traktuoti galimu dvigubu rėmimu,. Šiuo metu privalomos gauti ES paramos nesulaukė eilė žaliosios energetikos vystytojų, o bendra neišmokama suma gali siekti 35 mln. litų.

„Susidariusi situacija yra daugiau nei itin reikšminga visam energetikos sektoriui, nes svarstomos poįstatyminių aktų nuostatos gali turėti įtakos ne tik laukiantiems paramos, bet ir jau ją gavusiems. Tuo atveju, jei bus priimtas sprendimas neišmokėti paramos privalantiems ją gauti, argumentuojant dvigubu rėmimu, žalą gali patirti ne tik projektus sėkmingai įvykdę ir laukiantys paramos, bet ir gali būti priversti ją grąžinti, gavę anksčiau ir jau vykdantys veiklą iš seniau”, - sako Vėjo elektrinių asociacijos vadovas Saulius Pikšrys.

Žaliosios energetikos projektus vystę pareiškėjai jau ne pirmą kartą susiduria su šalies valdininkų bandymais, užkirsti kelią tokiems projektams Lietuvoje. Praeitais metais jie buvo priversti kreiptis į Teismus, siekdami gauti paramą projektams, kurie buvo paskelbti kaip finansuojami ES lėšomis, tuo tarpu ŽŪM buvo nusprendusi atimti jiems skiriamą paramą. Į Teismą kreipėsi 70 pareiškėjų, kurie laimėję visus Teismus pradėjo vystyti šiuos projektus, tuo tarpu atėjus laikui gauti paramą už šiuos projektus, vėl susidūrė su dirbtinomis kliūtimis, kuriomis galimai siekiama žlugdyti šių projektų plėtrą Lietuvoje.

„Valdinininkai ne tik žlugdo šiuos projektus, bet ir bando klaidinti visuomenę teigdami, kad paramos gavėjai gauna dvigubą finansavimą. Parama projektui skiriama skirtingiems tikslams: viena jų, ES struktūrinė parama, skiriama socialinių-ekonominių skirtumų tarp nevienodai išsivysčiusių regionų išlyginimui, kad provincijos ūkininkas ar maža įmonė gautų finansavimą pradinėms investicijoms, dalį lėšų jėgainės pastatymui, ir galėtų konkuruoti su sėkmingai veikiančiom didmiesčių įmonėmis.
 Tuo tarpu fiksuotas tarifas apskritai skatina žaliąją energetiką, padeda įmonėms toliau vystyti veiklą ir išsilaikyti energetikos rinkoje. Bet koks dvigubos paramos ar rėmimo traktavimas turi būti notifikuotas valstybės viduje, o ne bandomas taikyti pasirinktiems projektams notifikavimui net neįsigaliojus. “, - sako S. Pikšrys.

Šiuo metu valstybė ne tik nevykdo pagal sutartį numatytų įsipareigojimų išmokėti paramą, vėluodama beveik pusę metų, bet ir toliau komplikuoja situaciją ruošdama įvairius poįstatyminius projektus, numatančius atimti galimybę naudotis jau seniai nusistovėjusiais elektros energijos supirkimo tarifais tiems verslo subjektams, kurie jau pasinaudojo kokia nors paramos forma ar ateityje planuojančiais ja pasinaudoti.

„ŽŪM savo abejotino teisėtumo veiksmais ir sprendimais kuria pavojingą precedentą - dėl to kentės ir kiti paramos gavėjai, gavę paramą net ir per Ūkio ministerijos ar Aplinkos ministerijos kuruojamas paramos programas. Pagal Vyriausybei ruošiamą teikti Aprašo dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos projektą, numatoma atimti galimybę naudotis jau seniai nusistovėjusiais elektros energijos supirkimo tarifais tiems verslo subjektams, kurie jau pasinaudojo kokia nors paramos forma ar ateityje planuojančiais pasinaudoti”, - sako advokatas Mindaugas Vaičiūnas.

Šiuo metu ES paramų, susijusių su elektros energijos gamyba, jau skirta daugiau nei 200 mln. litų, tad, jei iš tokių įmonių būtų atimta galimybė naudotis nustatytais tarifais, Vyriausybei priėmus teikiamą aprašą, ne tik žlugtų ne viena iš jų, bet ir šalies bankai neatgautų savo lėšų, suteiktų šioms įmonėms kredituoti. Bendra nuostolių suma siektu maždaug pusę milijardo litų.
 Tokią ES paramą jau ją gavusios bendrovės gali būti priverstos grąžinti tuo atveju, jei paramos neišmokėjimas naujiems pareiškėjams bus argumentuotas dvigubu rėmimu. Tarp šių bendrovių yra AB “Šiaulių energija”, AB “Panevėžio energija”, AB”Grigiškės”, UAB “Utenos šilumos tinklai”.

2009 ųjų metų rugpjūtį Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybą ir renovaciją priskyrė prie remtinos veiklos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones “Parama verslo kūrimui ir plėtrai” ir “Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos”. Praėjusių metų spalio pradžioje ŽŪM ir jai pavaldi Nacionalinė mokėjimų agentūra atmetė beveik 200 projektų, pagal kuriuos buvo planuojama statyti arba renovuoti vėjo, vandens ar saulės jėgaines Lietuvos kaimo vietovėse. Jų atmetimą buvo bandoma motyvuoti tuo, jog neva negalima prognozuoti elektros energijos supirkimo kainų penkerių metų laikotarpiui, todėl neįmanoma nustatyti projektų ekonominio gyvybingumo. Su tuo nesutikę pareiškėjai, laimėjo visas bylas teismuose prieš Žemės ūkio ministeriją ir jų projektai buvo grąžinti persvarstymui NMA, po kurio projektų rengėjai sulaukė palankaus ŽŪM sprendimo.

Advokatas Mindaugas Vaičiūnas
 Vėjo elektrinių asociacijos vadovas Saulius Pikšrys