ES paramos stogams teks palūkėti

Trišalis susitikimas

Šį kartą iniciatyvą parodė aplinkos ministrą pavadavęs Žemės ūkio ministerijos vadovas Kazys Starkevičius. Rugpjūčio 10 d. buvo surengtas bendras trišalis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų pasitarimas, kurio metu svarstyta galimybė papildyti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, išplečiant tinkamų pareiškėjų, besikreipiančių dėl finansinės paramos stogams atnaujinti, sąrašą – pareiškėju galėtų būti ne tik savivaldybės administracija, bet ir fiziniai asmenys.

Nėra taisyklių – nėra programos

„Pakeitimai ne tik padėtų įgyvendinti asbesto šalinimo programą, bet ir leistų panaudoti apie 50–60 mln. Lt Europos Sąjungos paramos lėšų“, – sakė K.Starkevičius. Ministras atkreipė dėmesį į tai, kad turėtų būti užtikrintas programos tęstinumas. Tai turėtų padaryti savivaldybės ar seniūnijos, patvirtindamos programas ar planus. Tada asbesto turinčios stogo dangos keitimas gyvenamosiose vietovėse būtų planinis, o ne stichinis reiškinys.

Aplinkos ministerija iki šiol nėra patvirtinusi Valstybės paramos teikimo asbesto turinčių gaminių šalinimo iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų investiciniams projektams taisyklių, todėl savivaldybės negalėjo parengti atitinkamų paramos programų.

Susitikimo metu Aplinkos ministerijai buvo pasiūlyta kuo greičiau parengti tipinę (rekomendacinę) savivaldybių paramos programą, kuri ateityje būtų pagrindas savivaldybių tarybose tvirtinant konkrečių savivaldybių programas, skirtas asbesto turintiems gaminiams iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų šalinti. Savo ruožtu savivaldybės taip pat turėtų būti iniciatyvios ir operatyvios rengdamos šias programas, nes investicijų į kaimo vietovių patrauklumą didinimas galėtų prisidėti prie ekonominio ir socialinio nuosmukio bei gyventojų migracijos mažinimo kaime.

Džiaugtis per anksti

Tačiau šaukti valio ir ploti delnais kol kas per anksti. „Kai Aplinkos ministerija parengs bazinį dokumentą, kurio šiuo metu reikia savivaldybėms, tada mes pamatysime, kokia situacija, kiek yra prašymų. Tada, turėdami svarius faktais ir skaičiais pagrįstus argumentus, galėsime kreiptis į Europos Komisiją. Kol kas yra tik idėja ir geri norai. Esmė ta, Europoje nėra precendento tokiai programai. Tik Graikija turi kažką panašaus“, – pastebėjo Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė.

Pasak jos, numatoma parama vienam žmogui galėtų padengti 50 proc. pačios dangos ir ją keičiant atliktų darbų išlaidų. Kol kas per anksti kalbėti ir apie galutinę bendrą šiam tikslui skirtą sumą. „Mes matome prasmę ir įžvelgiame realias galimybes, tik reikia visiems darniai dirbti ta kryptimi. Tikimės, kad Aplinkos ministerija operatyviai parengs tipinę formą, ji bus išsiuntinėta visoms savivaldybėms. Tos, kurios jau turi parengtas stogų keitimo programas, nesunkiai užpildys gautą formą, kitoms teks padirbėti daugiau“, – pastebėjo V.Daugalienė.

Neturi lėšų

Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Naktinis patikino, kad pavyzdinė forma jau patvirtinta ministro įsakymu ir išsiųsta visoms savivaldybėms. Paklaustas, kuo gali prisidėti Aplinkos ministerija vykdant šią programą, A.Naktinis tikino, kad ministerija lėšų neturi. „Žemės ūkio ministro iniciatyvą vertiname labai palankiai. Tačiau patys prisidėti niekuo negalime“, – tikino valdininkas.

Savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų klausimais Gediminas Vaičionis aiškino, kad vienos savivaldybės, tokios kaip Ignalina ar Visaginas, jau seniai yra parengusios senų asbestiniu šiferiu dengtų stogų keitimo naujais paramos programas. Joms bus paprasta užpildyti iš Aplinkos ministerijos gautą pavyzdinę formą, o kaip padėti kitoms savivaldybėms, bus tariamasi rugsėjo 6 dieną vyksiančiame savivaldybių asociacijos posėdyje.

Pratęstas terminas

Surašyti visus stogus, dengtus asbestiniu šiferiu, dar prieš keletą metų nutarė Vyriausybė. Gyventojai iki praėjusių metų pabaigos duomenis apie tokį turimą turtą privalėjo pateikti seniūnijoms ir savivaldybėms. Tačiau jie tai darė labai vangiai, todėl terminas buvo pratęstas iki 2011-ųjų liepos. Tik iki to laiko užregistravę pastatų savininkai gali tikėtis paramos iš Vyriausybės patvirtintos Asbesto šalinimo programos. Tikėtina, kad skeptiškai vertinusieji tokius Vyriausybės raginimus, išgirdę žemės ūkio ministro pateiktą idėją, prašys dar kartą pratęsti terminą, kad galėtų įregistruoti asbestiniu šiferiu dengtus stogus.

Padeda kiek gali

Utenos rajono savivaldybė – viena iš nedaugelio, remiančių gyventojus, nusprendusius asbestiniu šiferiu dengtus stogus pakeisti kita nekenksminga aplinkai danga. „Jau 2005 metais skirėme lėšų privačių namų ir stogų atnaujinimo programai. Per tuos metus panaudojome pusę milijono litų savivaldybės biudžeto lėšų. Parama pasinaudojo apie 300 Utenos gyventojų. Jei žmogus keisdavo tik stogo dangą, gaudavo 2 000 Lt, jei tvarkydavo ir fasadą – 1 000 Lt. Tvarkant ir fasadą, ir stogą, paramos suma negalėjo viršyti 1 600 Lt.

Taip siekiame, kad mūsų kraštas gražėtų, kad žmonėms būtų smagiau gyventi“, – aiškino Utenos miesto seniūnas Valentinas Vaitonis. Pasak jo, parama suteikiama tokiu atveju, jei keičiamas iki 1960 m. dengtas stogas. Šiais metais jau gauti 48 prašymai patirtoms išlaidoms kompensuoti. „Jei atsitiktų taip, kad paramą stogo dangai keisti žmonės galėtų gauti iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos fondo, mes šią savivaldybės biudžeto eilutę skirtume kitam tikslui. Tik bijau, kad labai didelė ES skirtų lėšų dalis nenueitų asbestiniam šiferiui surinkti ir utilizuoti“, – savo nuomonę išsakė V.Vaitonis. Paklaustas, kur žmonės deda pavojingą sveikatai seną stogo dangą, Utenos seniūnas sakė, kad dauguma žmonių asbestinio šiferio lakštus panaudoja ūkiniams pastatams dengti ar kitiems tikslams.

Apie 70 proc. individualių gyvenamųjų namų Lietuvoje, taip pat kaimo vaikų ugdymo ir net sveikatos priežiūros įstaigų yra dengta asbestiniu šiferiu.

Asbestas – geras šilumos ir elektros izoliatorius. Bet, Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, jis gali sukelti bronchų, plaučių, kiek rečiau – skrandžio ir žarnyno vėžį.
Asbestcemenčio gaminiuose asbesto plaušeliai atitrūksta nuo pagrindo ir patenka į aplinką vykdant remonto ar griovimo darbus. Tas pat nutinka, kai dėl atmosferos poveikio vyksta asbesto turinčių gaminių erozija. Vienintelis asbesto gaminių utilizavimo būdas – užkasti juos į žemę.

Su asbestu susijusios ligos pasireiškia tik po 20–40 metų, o Lietuvoje intensyviausia asbesto produktų gamyba vyko nuo 1970 iki 1990 metų. Kasmet mūsų šalyje diagnozuojama 1300 plaučių vėžio atvejų, 3,2 proc. iš jų – dėl praeityje buvusio asbesto poveikio. Dauguma plaučių vėžiu sergančių vyrų dirbo statybose.