ES lietuvius diskriminuoja

Vienodų išmokų nenusimato

„Nors bendras Europos žemės ūkio rėmimo biudžetas nepakito, tačiau mūsų ūkininkams siūlomos labai mažos išmokos, palyginti su kitomis šalimis. Jos skiriasi ne keliais procentais, o kelis kartus“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.
Įvairios ūkininkus vienijančios organizacijos ėmė belstis į Europos Sąjungos institucijų duris ir prašyti, kad išmokų politika būtų peržiūrėta ir pakeista.

Žemdirbiai siekia, kad dabar projekte siūloma 143 eurų už hektarą išmoka Lietuvos ūkininkams padidėtų dar bent šimtu euru ir priartėtų prie Europos Sąjungos vidurkio.

 „Šiuo metu vidurkis yra 266 eurai. Mažiausios išmokos kol kas numatytos Lietuvai, Estijai ir Latvijai. Kalbėdami su Europos Sąjunga mes susivienijome, ir siekiame, kad visoms trims šalims išmokos padidėtų. Prie mūsų prisijungė taip pat būsimų išmokų politika nepatenkintos Lenkija ir Vengrija“, – sakė A.Stančikas.

Anot pirmininko, nors ne kartą buvo akcentuojama, kad išmokos Europos ūkininkams turėtų būti vienodos, tačiau kol kas apie tai galima tik svajoti.

Kalti ankstesni duomenys

Nors Lietuva yra mažesnė šalis už daugelį kitų, ji neprisideda prie bendro Europos biudžeto taip, kaip, pavyzdžiui, gerokai didesnė Prancūzija, tačiau ūkininkų darbo ir konkurencijos sąlygos turi būti vienodos ar bent jau labai panašios. Net jeigu išmokų dydžiai ir būtų numatyti skirtingi, tačiau skirtumas tarp šalių neturi būti toks ženklus, kaip yra dabar.

„Rinka visiems ūkininkams yra vienoda. Tiek prancūzui, tiek lietuviui, tiek estui. Nemažą dalį pieno produktų lietuvis parduoda ten, kur parduoda olandas ar vokietis. Tačiau Lietuvos ūkininkai, gaudami mažesnes išmokas, negali sėkmingai konkuruoti su, pavyzdžiui, Vokietijos ūkininkais“, – aiškino A.Stančikas.

Kovoti reikia jau dabar

„Kalbantis su Europos Komisija, mūsų vienas iš motyvų ir akcentų – istorinio laikotarpio įvertinimas.
Anot Europos Komisijos, Lietuvai iš kolūkių pereinant į privatų ūkį ir buvo šalies istorinis laikotarpis. Bet juk tada mes buvome pačiame dugne, todėl manome, kad mūsų istorinis laikotarpis nebuvo sąžiningai įvertintas. Juk negalima lyginti, tarkime, Lenkijos ir Lietuvos istorinių laikotarpių. Lenkija iš socializmo perėjo į naują santvarką, bet žemės ūkis ten nepasikeitė. Jis koks buvo, toks ir yra. Bet tai buvo jų istorinis laikotarpis. O pas mus? Buvo kolūkiai, kurie griuvo, tada pradėjo kurtis privatūs ūkininkai. Tačiau tai buvo pati pradžia, žemės ūkio susiformavimas, o techninis šalies ūkininkų lygis buvo žemas. Kuo mūsų žemdirbiai yra kalti? Ar tuo, kad Lietuva tiek laiko buvo Sovietų sąjungoje?“ – retoriškai svarstė A.Stančikas.

A.Stančiko nuomone, prognozuoti, kaip pasibaigs derybos su Europos Sąjungos institucijomis, kol kas sunku, tačiau tikėtis, jog išmokos bus padidintos, galima.

Be to, padidinus išmokas mažų šalių ūkininkams, nebus itin nenuskriaustos ir didžiosios šalys: įvertinant išmokų biudžetus, iš jų bus atriekiama tik nedidelė biudžetų dalis.

Nors naujo mokestinio periodo pradžia – dar tik 2014 metai, tačiau siekti geresnių sąlygų, anot A.Stančiko, reikia dabar. Todėl ta pačia kalba kalbėti ir vienodą nuomonę išsakyti turi tiek ūkininkus vienijančios organizacijos, tiek šalies Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija ir Prezidentė.

Pernai Žemės ūkio rūmai aktyviai dalyvavo įvairiose diskusijose ir susitikimuose siekant palankesnių sąlygų Lietuvos ūkininkams. Trijų Baltijos šalių atstovai Briuselyje surengė piketą, susitiko su atsakingais Briuselio pareigūnais ir pasirašė deklaraciją, kuria prašo lygių ir nediskriminacinių sąlygų visiems žemdirbiams. Po šio piketo Baltijos šalių europarlamentarai suvienijo pajėgas tikslingai siekti palankesnės išmokų politikos visoms trims šalims.

Jurgita Činkienė