Didesnių išmokų iš ES Lietuvos ūkininkams reikėtų suskubti išreikalauti iki kitų metų pradžios?
Dvidešimt šešių Lietuvos, Latvijos ir Estijos europarlamentarų pareiškimas Europos Parlamento ir Europos Komisijos vadovams dėl diskriminacijos ir nesąžiningumo projektuojant ES paramą šių šalių ūkininkams būsimos finansinės perspektyvos laikotarpiu 2014-2020 m. sulaukė atsakymo. Jį Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso pavedimu atsiuntė Komisijos narys rumunas Dacianas Ciolos, atsakingas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą.
Klaudijaus Driskiaus nuotr.
EP narė Laima Andrikienė, vertindama gautą už žemės ūkį atsakingo Europos Komisijos nario laišką, sako, kad šie metai, siekiant geresnių sąlygų mūsų žemdirbiams, bus patys svarbiausi.
„Galima tikėtis, kad 2014-2020 metų laikotarpiu išmokos bus didinamos, bet susitarti dėl paramos Lietuvos ūkininkams reikia skubėti ir būtina tai padaryti iki šių metų pabaigos. Šių metų rudenį vyksiantys Seimo rinkimai ženkliai pakoreguos daugelio Lietuvos politikų, taip pat ir Vyriausybės darbotvarkes ir jų prioritetus, tačiau žemdirbių reikalų negalima atidėti kitiems metams, šie metai derybose dėl ES finansavimo 2014-2020 m. laikotarpiu yra lemiami“, - pranešime spaudai cituojama europarlamentarė.
Baltijos valstybių europarlamentarų pareiškime buvo pabrėžta, kad Europos Komisijos praėjusiais metais (2011 10 12) pasiūlytos tiesioginės išmokos Baltijos valstybių ūkininkams 2014-2020 m. būtų daugiau nei 2 kartus mažesnės nei kai kurių kitų ES valstybių ūkininkams, o skaičiuojant visą ES paramą skirtumai būtų dar didesni.
D. Ciolos atsakyme pripažįstama, kad „pastaruoju metu vis sudėtingiau pateisinti žymius tiesioginių išmokų skirtumus, atsirandančius taikant istorines nuorodas. Tačiau tiesioginės paramos nešališkas paskirstymas nereiškia, jog visiems turi būti skiriamos vienodos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad tarp valstybių narių vis dar egzistuoja esminiai ekonominiai skirtumai, kaip darbo užmokesčio lygis, tiesioginių išmokų vienoda norma tinkamai neatspindėtų šio instrumento tikslus.“ Todėl siūloma atsižvelgti į pajamas ir iš kitų ūkio sektorių. Tiesioginių išmokų dydis taip pat bus derinamas su valstybės narės bendruoju nacionaliniu produktu. Kad ūkininkai ES valstybėse narėse prisitaikytų prie pokyčių, nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2017 m., per kurį bus derinami tiesioginių išmokų dydžiai.
Europos Komisijos 2011 m. spalio 12 d. pasiūlymas šiuo metu aptariamas kitose ES institucijose, ne tik Europos Parlamente. Komisaras D. Ciolos laiške pabrėžia, kad aptarimo ir derinimo procesas suteiks daug galimybių derantis ir dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams perskirstymo.
|
Vardas:*
El. paštas:
|
Komentaras:* |
Naujienos

































Facebook
iGoogle