Bendrosios žemės ūkio politikos ateitis vienodai rūpi ir Lietuvai, ir Jungtinei Karalystei

 Europos Komisijai (EK) paskelbus Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2013 m. reformos projektą, ši tema neišvengiamai dominuoja visuose šiuo metu Žemės ūkio ministerijoje vykstančiuose susitikimuose. Ministras K.Starkevičius, apžvelgęs esamą situaciją Lietuvos žemės ūkyje, domėjosi, koks Jungtinės Karalystės (JK) požiūris į EK pasiūlymus dėl BŽŪP ir akcentavo, jog Lietuva ateinančiame 2014–2020 m. finansiniame laikotarpyje pasisako už tiesioginių išmokų (TI) suvienodinimą visoms Europos Sąjungos šalims, taip pat už būtinybę susieti finansinę paramą su aktyviu ūkininkavimu.

Susitikime buvo pabrėžta, kad dabartinis EK pateiktas pasiūlymas, kad iki 2019 metų skirtumas tarp dabartinio tiesioginių išmokų lygio ir 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio būtų sumažintas trečdaliu, nėra teisingas. Lietuvos nuomone, būtina diskutuoti dėl išmokai už žemės ūkio veiklą, naudingą klimatui ir aplinkai (greening  išmokos), privalomai skiriamos 30 proc. tiesioginių išmokų voko dalies. Viceministras  M.Kuklierius pažymėjo, EK pateiktas aktyvaus ūkininko  apibrėžimas vis dar palieka nemažai galimybių gauti TI negaminant žemės ūkio produkcijos. Ministras K.Starkevičius atkreipė dėmesį, kad siūloma smulkių ūkių schema turi skatinti ūkininkus plėsti gamybą ir savo veiklą.

 Susitikime su ambasadoriumi aptartos ne tik tiesioginės paramos, bet ir bendrosios rinkos reguliavimo bei kaimo plėtros priemonės, galimybės ieškoti bendrų Lietuvos ir Jungtinės Karalystės sąlyčio taškų dėl BŽŪP ateities formavimo.

 Suinteresuoti dirbti kartu

Pasak ambasadoriaus D.J.Hunt, Londonas irgi nėra patenkintas EK pateiktais pasiūlymais, kuriuose ignoruojami ateities iššūkiai. „Atsižvelgiant į situacijos sudėtingumą, reikia kur kas atidžiau išanalizuoti visus pasiūlymus. Bendradarbiavimas tarp šalių taip pat turi būti glaudesnis, kad būtų galima priimti sprendimus, palankius visoms šalims“, – sakė svečias. JK norėtų, kad žemės ūkis, kuris svarbus ir lietuviams, ir anglams, taptų konkurencingesnis ir kompetentingesnis. JK palaiko Lietuvos poziciją dėl aktyvaus ūkininkavimo apibrėžimo, taip pat mano, kad BŽŪP biudžetas turi būti suderintas. Ambasadoriaus teigimu, JK labai nusivylusi, kad EK parodė tiek mažai ambicijų, derėdamosi dėl BŽŪP ateities.

„Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą reikia užtikrinti žemės ūkio gyvybingumą ir pramonės plėtrą. Manome, kad dabartiniai reformos pasiūlymai neatsižvelgia į inovacijas ir verslumą. O juk EK turi galimybę suformuoti biudžetą, kuris atitiktų ateities poreikius“, – padėtį charakterizavo D.J.Hunt, pabrėždamas, kad JK, diskutuodama dėl BŽŪP ateities, bendradarbiaus ir su Lietuva, ir su EK. Nors visos ES šalys turi skirtingas derybines pozicijas, norėdamos pasiekti teigiamų rezultatų, jos suinteresuotos dirbti kartu. Ambasadorius neabejojo, kad galutinė BŽŪP reformos struktūra gerokai skirsis nuo pradinių pasiūlymų.

 Svarbi partnerė

 Susitikimo metu taip pat kalbėta ir apie bendradarbiavimą tarp abiejų šalių institucijų. Dvišaliai projektai aplinkosaugos, augalininkystės, gyvulininkystės, mokslo ir žemėtvarkos srityse buvo vykdomi jau nuo 1994 m. Žemės ūkio ministerija, kaip partneris kartu su Jungtine Karalyste bei kitomis valstybėmis, dalyvauja ne viename tarptautiniame žemės ūkio plėtros, mokslinių tyrimų projekte, keičiasi informacija ir duomenimis.

  Jungtinė Karalystė yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos žemės ūkio ir maisto produktais partnerių. Pagal prekybos apyvartą 2010 m. ji buvo 13 vietoje. Eksporto struktūroje pagal šalis 2010 m. Jungtinė Karalystė buvo 7, importo – 22 vietoje. VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros duomenimis, į Jungtinę Karalystę (Didžiąją Britaniją (Angliją, Škotiją ir Velsą) ir Šiaurės Airiją) savo produkciją eksportuoja 49 Lietuvos įmonės. 2010 metais į Jungtinę Karalystę daugiausia eksportuota šunų ir kačių ėdalo, paukštienos ir naminių paukščių mėsos subproduktų, sūrių ir varškės, duonos ir kitų kepinių, nedenatūruoto etilo alkoholio. Pernai iš Jungtinės Karalystės daugiausia importuota maistinių priedų ir tepiųjų mišinių, gyvūninių produktų, viskio ir kitų spiritinių gėrimų, tirpios kavos, sušaldytos žuvies, cukraus, cigarečių.