Baltijos šalių žemdirbių organizacijos protestuos prie Europos Parlamento

Tuo pat metu, kai Briuselyje vyks protestas, Baltijos šalių ūkininkai renkasi savo šalių sostinėse į EK pasiūlymų pristatymą, pasiruošę užduoti klausimus Europos Komisijos atstovams.

Baltijos šalių žemdirbių organizacijos savo šalyse ir susitikimuose Briuselyje visada pabrėžė, kad esama žemės ūkio politika neužtikrina lygybės ir sąžiningos konkurencijos principų. ES biudžetas kitiems septyneriems metams turėjo užtikrinti progresyvius pokyčius ES bendrojoje žemės ūkio politikoje, sukuriant metodologiją teisingai išmokų sistemai. Tačiau Europos Komisijos pasiūlymas dėl ES biudžeto po 2013 m. nemaloniai sukrėtė daugelį iš naujųjų ES valstybių – narių.

Baltijos šalių ūkininkų organizacijos išreiškia bendrą nuomonę, kad šiuo metu, kai pati Europa analizuoja savo konkurencingumą pasaulinėje maisto rinkoje, yra nepriimtina iškraipyti konkurenciją tarp Europos ūkininkų.

Lietuvos ūkininkai supranta, kad, tęsiantis dabar esamoms nelygioms sąlygoms, nebegalės pagaminti vietos vartotojams įperkamos produkcijos. ES reikalavimai žemės ūkio produkcijos kokybei yra labai aukšti ir identiški visoje ES. Technologijų, reikalingų tokiai produkcijai pagaminti, kainos yra labai didelės, o mažose rinkose, tokiose kaip Lietuva, dar didesnės. Kiti produkcijos gamybos kaštai, pavyzdžiui energijos, yra taip pat didesni už ES vidurkį. Taigi, ES reikalauja daug investicijų, tačiau sumoka labai menkas išmokas. Tuo tarpu vartotojai jau ir taip apie 40 proc. šeimos biudžeto yra priversti skirti maistui pirkti. Jei tokios sąlygos išliks, ūkininkai bus priversti uždaryti ūkius ir nutraukti gamybą. Ūkių apleidimo tendencija tik stiprės.

Pastarųjų mėnesių įvykiai tiesiogine to žodžio prasme pažadino Baltijos šalių žemdirbių organizacijas. Organizacijos sutinka, kad BŽŪP reforma nulems Baltijos šalių žemės ūkio likimą. Nesąžininga konkurencija tarp Europos žemdirbių negali tęstis, kadangi ji žlugdo Baltijos šalių kaimo vietoves ir vilioja darbo jėgą į Europos ūkius.

Baltijos šalių žemdirbių organizacijų vadovų pozicija yra tvirta – ES biudžetas kitiems septyneriems metams turi užtikrinti progresyvius pokyčius BŽŪP parengiant metodologiją teisingai išmokų už žemės ūkio naudmenų plotus sistemai.

„Mes negalime pritarti nelygioms teisėms Europos Sąjungoje. Mūsų nuomonė ir reikalavimai yra aiškūs; konkurencijos tarp Europos šalių iškraipymas turi liautis, tiesioginių išmokų suma visų šalių ūkininkams turi būti vienoda, o pereinamasis periodas nuo dabartinės neteisingos sistemos neturėtų trukti ilgiau nei 2 metus.  Tik 4 proc. ES žemės ūkio biudžeto suteiktų ūkininkams 12 valstybių – narių lygias konkurencijos sąlygas” – sakė Maira Dzelzkalēja, Latvijos ūkininkų parlamento pirmininko pavaduotoja.

Baltijos šalių žemdirbių organizacijos nebelauks – jau žinoma, kad jos parengė bendrą pranešimą ir Baltijos šalių ūkininkų oficialų prašymą dėl teisingos BŽŪP reformos po 2013 m., kur reikalaujama:

1. Sukurti teisingą tiesioginių išmokų sistemą BŽŪP rėmuose tam, kad būtų užtikrintos tikrai sąžiningos ir lygios konkurencijos sąlygos tarp visų ES šalių-narių ūkininkų.
2. Pakeisti tiesioginių išmokų sumas, nustatytas “Europos biudžete 2020” ir paskelbtas Komisijos 2011 m. birželio 29 d. taip, kad nebūtų žymaus skirtumo tarp aukščiausio ir žemiausio tiesioginių išmokų valstybėse – narėse lygio. Tiesioginių išmokų dydis valstybėse – narėse turėtų būti vienodas.
3. Pradėti naudoti naujas padidintas tiesiogines išmokas nuo 2014 m. sausio 1 d., kadangi iki 2013 m. pabaigos naujosiose šalyse tęsiasi pereinamieji laikotarpiai.