Aukščiausios prabos lietuviškas medus su ženklu „Kokybė“

Kokybę patvirtina ženklas

Varėnos rajone, netoli Merkinės, bitininkaujanti Vyta Rusteikienė pirmąjį vasaros medų kopia nužydėjus pienėms ir sodams. Šiemet pavasario medunešio derlių ūkininkė ženklins išskirtinės kokybės produkto (IKP) žymeniu „Kokybė“. Tokia teise moteris galėjo pasinaudoti jau ir praėjusį rudenį – jai suteiktas bityno ir bičių produktų išskirtinės kokybės sertifikatas. Tačiau nuolatiniai klientai šviežią medų išpirko nespėjus jo suruošti mugei. Vertingą ir tikrai kokybišką V.Rusteikienės bityno medų žmonės šiame krašte žino jau daugelį metų.

Jo išskirtines savybes lemia ne tik diplomuotos bitininkės profesionalumas, bet ir aplinka. V.Rusteikienės bitynas – Dzūkijos nacionaliniame parke. Aplink jį – dešimtis kilometrų plyti miškai, pievos – pačios tinkamiausios sąlygos ekologinei bitininkystei.

„Pas mus natūrali gamta, ką dievulis davė, tą turime. Vėjas tik beržus, pušeles sėja. Natūralūs augalai medui suteikia ypatingų vaistinių ir skonio savybių“, – pasakoja 62 bičių šeimas prižiūrinti V.Rusteikienė.

„Paskutinis praėjusios vasaros medunešis nebuvo gausus, todėl beveik visą medų nupirko nuolatiniai pirkėjai. Ženklas „Kokybė“ bus svarbus, kai savo bityno produkcija prekiausiu mugėse. Noriu, kad kuo daugiau žmonių matytų šį ženklą ir jį įsidėmėtų. Kad bet kuriame Lietuvos krašte pirkdamas taip paženklintą medų, žmogus būtų užtikrintas, jog neįsigijo neaiškios kilmės „Lietuviško eukaliptų medaus“, – savo susirūpinimu dalijosi dzūkė, nerimaujanti dėl didžiuosiuose prekybos tinkluose pasirodžiusio įvežtinio, bet lietuvišku vadinamo medaus.

Susibūrė bendrai veiklai

Kuo plačiau paskleisti žinią apie lietuviškus išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktus rūpinasi ir Varėnos rajono bitininkų draugija. Ši organizacija, vienijanti ir aplinkinių rajonų bitininkus, jau įkūrė asociaciją. Į ją subūrė tik IKP sertifikatus bitynams ir bičių produkcijai turinčius bitininkus. Prie šios organizacijos jungtis ketina ir kitų žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai. Dzūkai nusprendė, kad, susitelkus į būrį, bus lengviau ir sėkmingiau spręsti reklamos problemas, skleisti informaciją apie kokybiškus lietuviškus produktus bei jų naudą žmogaus sveikatai.

Įsitvirtinti rinkoje šios produkcijos gamintojams nėra lengva. Todėl paramą šiai veiklai numatė ir Žemės ūkio ministerija, parengdama naujas finansavimo taisykles „Veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu“. Ši parama pravers užsiimantiems kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų prekyba mugėse, kitose prekybos vietose, pristatant konkurencingus nacionalinius produktus.

Remiantis šiomis taisyklėmis, 2010 m. Lietuvos bitininkų sąjungai buvo skirta 14,542 tūkst. litų valstybės pagalba. Ji panaudota išskirtinės kokybės medaus ir kitų produktų mugei Vilniuje organizuoti. Pernai lietuviškas išskirtinės kokybės medus buvo plačiai pristatytas ir Jūros šventėje Klaipėdoje. Čia buvo surengtas šviečiamasis renginys apie išskirtinės kokybės lietuvišką medų.

Siekiama sudominti gamintojus

Pernai, siekiant suteikti žemdirbiams daugiau informacijos apie Programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“, buvo organizuoti informaciniai seminarai Ignalinoje, Alytuje, Akmenėje, Vilniuje ir Kaune. Seminarus vedė Žemės ūkio ministerijos ir VšĮ „Ekoagros“ specialistai.

Tačiau, nepaisant vykdytos plataus masto agitacijos, dalyvaujančių Nacionalinėje maisto kokybės schemoje gretos auga lėtai. Viena pagrindinių to priežasčių – nepatraukli, nedidelė ir labai ribota parama. Ūkininkai labiau domisi investicinėmis paramomis. O parama pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ yra kompensacinė, su griežtai apibrėžtomis tinkamomis kompensuoti išlaidomis, kurių sąrašas nėra didelis. Be to, pagal šią programą nėra kompensuojamos PVM išlaidos.

Kaip pastebi Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Kokybės politikos skyriaus vedėja Angelė Liubeckienė, siekis pateikti vartotojams patikimą ir sertifikuotą, išskirtinai paženklintą produktą turėtų būti siejamas ne tik su parama, bet ir su produktų pripažinimu, jų apyvartos didėjimu ir sukurta pridėtine verte. Tai aktualu formuojant ilgalaikę savo verslo perspektyvą.

Sertifikatas – ne dėl naudos

V.Rusteikienė neslepia, kad gauti bityno ir bičių produkcijos kokybės sertifi katą ji siekė pirmiausia galvodama ne apie fi nansinę naudą, o apie natūralaus medaus gavybos tradicijas Lietuvoje ir jo kokybės apsaugą.

„Šiuo metu į Lietuvos rinką plūsta chemizuotos žemdirbystės produkcija. Tačiau ateis diena, kai mąstantys žmonės ieškos ne tik kokybiško lietuviško medaus, bet ir kitų produktų. Manau, kad ženklas turėtų būti ta apsauga, padėsianti rinkoje išlikti ir įsitvirtinti tikrai aukštos kokybės lietuviškai produkcijai“, – nuoširdžiai tuo įsitikinusi kalbėjo Dzūkijos bitininkė, kol kas nepajutusi ekonominio skirtumo, kai savo bityno produkciją ėmė žymėti išskirtinę kokybę patvirtinančiomis etiketėmis „Kokybė“.

V.Rusteikienė, gavusi išskirtinės kokybės sertifi katą, plastikinius indelius pakeitė stikliniais. Be to, ji yra įsipareigojusi apskritai gamybos procese nenaudoti jokių plastikinių indų medui laikyti. Jos medus iš korių išimamas sukimo įrenginiu, kurio metalinės detalės yra tik nerūdijančio plieno. Tokio pat plieno yra ir kiti įrankiai.

Laikydamasi nacionalinės maisto kokybės schemos dalyviams keliamų reikalavimų, bitininkė dalį savo įrankių turėjo pakeisti. Tačiau bene brangiausio inventoriaus – avilių ūkininkei keisti nereikėjo. Jos bitės visada gyveno tik mediniuose aviliuose, kaip ir reikalaujama programos dokumentuose.

Gaminant išskirtinį medų, privalu ir kitaip gydyti bites. Kai kuriuos medikamentus V.Rusteikienė turės pakeisti kitais arba, kaip senovės bitininkai, bičių ligas įveikti augaliniais vaistais. Tai, be abejo, pareikalaus daugiau pastangų ir laiko, kurio, prasidėjus šiltajam metų sezonui, bityne ne per daugiausia.

Bičių produktų maistingumui išsaugoti keliami ne mažesni reikalavimai. Medų, kaip ir kitą iš bityno gautą produkciją, bitininkas privalo laikyti ne aukštesnėje nei 8–10 laipsnių temperatūroje, tamsioje vietoje.

Be įprastinių bitynui tyrimų, išskirtinio kokybės produkto ženklo turėtojai privalo atlikti papildomą tyrimą, kuris nustato, ar medus nebuvo pašildytas, ar nepažeista laikymo technologija. Pavyzdžiui, laikant medų saulėje, jis praranda savo vertingąsias savybes. Šiems reikalavimams įgyvendinti bitininkams gali būti skiriama per 10 tūkst. litų kompensacija.

Bitininkystė – šeimos tradicija

Ūkininkei į talką bityne neretai atskuba ir du suaugę sūnūs. Dirbdami su mama, vaikinai mokosi bitininkavimo pagrindų, įgyja patirties, kokios jokiuose bitininkystės vadovėliuose nerasi. Kažkada iš savo tėvo išmokusi bitininkauti, vėliau Žemės ūkio akademijoje įgijusi bitininkės specialybę, V.Rusteikienė jau dvidešimt metų neįsivaizduoja savo gyvenimo be bičių. Bitininkyste šioje varėniškių šeimoje užsiimama iš kartos į kartą, taip pelnomas aplinkinių žmonių pasitikėjimas čia pagamintų produktų kokybe.

V.Rusteikienės bityne pavasario sulaukė ne visos bičių šeimos. „Praėjusi žiema bitėms buvo sunki. Trys šeimos neišgyveno, dar tris sunaikino „bičiuliai“, – apie niekdarius dzūkė užsimena be pykčio ir priduria: – Per šalčius sumanė išsiimti medaus, bitelės ir žuvo.“ Apie nuostolius prabilusi moteris sakė juos netrukus pamiršianti: „Dabar vietoje žuvusiųjų įkursime naujas šeimynas, kad vėl būtų pilni visi aviliai.“

Ūkininkė sako, kad darbuotis bityne jai yra didžiausias malonumas ir atgaiva sielai. Todėl ir bityną užveisusi iš meilės bitėms. „Iš bitininkystės niekada nesiekiau didelės naudos, bet žinojau, kad iš tokio bityno, kaip manasis, pragyventi galima. Per sezoną iš avilio gauname vidutiniškai apie 20 kilogramų gryno medaus. Dar šiek tiek pajamas už medų papildome parduodami bičių pikį, duonelę, vašką.

Niekaip negaliu suprasti bitininkų, kurie giriasi iš avilio per sezoną prisukantys po 100 kilogramų medaus. Panašu, kad medų tuomet gamina ne tik bitės“, – savo abejonėmis dalijosi Varėnos bitininkė. Ji įsitikinusi, kad išskirtinės kokybės produktų sertifi katas padės žmonėms atskirti abejotinos vertės medų, apie kurio kokybę kalba tik pats bitininkas, nuo tikrai vertingo, kurio išskirtinę kokybę patvirtina nepriklausomos institucijos.

Margarita Alksnytė