Neįsivaizduoja gyvenimo be virbalų

Aukštadvaryje (Trakų r.) gyvenanti mezgėja ir nėrėja Galina Mindžiulienė virbalus ar vąšelį rankose laiko kiekvieną dieną. Sako, be to nebegalinti gyventi. Megzdama, siūdama ar nerdama ji ne tik sukuria širdžiai mielą unikalų daiktą ar rūbą, bet ir pailsi. Savo mezginiais moteris puošiasi pati, dovanoja juos dviem sūnums bei kitiems artimiesiems. Ir slapčia tikisi sulaukti anūkių, kurioms norėtų perduoti įgytus mezgimo įgūdžius bei žinias.

Mama mezgė tik kojines ir pirštines

G.Mindžiulienės šeimos moterys – mama, močiutė ir dvynė sesuo – su rankdarbiais mažai ką turi bendro. Nė viena jais neužsiima. „Aš viena tokia. Mama mokėjo tik kojines ir pirštines numegzti. Sesuo taip pat nejaučia potraukio į rankdarbius, per savo gyvenimą ji numezgė gal tik vieną šaliką“, – linksmai pasakojo Aukštadvario gyventoja. Ji prisipažino, kad pati mezgimu susidomėjo dar mokykloje, per darbų pamokas. „Iki šiol atsimenu savo darbų mokytoją. Ji buvo labai gera mezgėja ir siuvėja“, – pasakojo Galina.

Šio pomėgio ji nepamiršo ir baigusi mokyklą Trakuose. Aukštesniojoje lengvosios pramonės mokykloje moteris mokėsi siuvinių technologijos. Vėliau to paties mokė Žemės ūkio mokyklos mergaites. „Šiandien pagal specialybę nebedirbu, bet vis tiek mezgu kiekvieną dieną. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be virbalų. Nebegaliu vakarais žiūrėti televizoriaus ir nieko daugiau neveikti. Rankos pačios susiranda virbalus ar vąšelį ir siūlų kamuolį“, – pasakojo mezgėja. Tiesa, moteris mezga daugiausia savo malonumui. Retkarčiais savo darbus pristato vienoje ar kitoje parodoje, bet jų neparduoda. „Tai – mano hobis, gal net gyvenimo būdas, bet jokiu būdu ne verslas“, – patikino ji.

Puošiasi vienetiniais drabužiais

Galinos spintoje kabo ne viena pačios numegzta ar nunerta suknelė, palaidinė ar megztukas. Moteris prisipažino, kad ypatingomis progomis dažniausiai puošiasi savo kurtais drabužiais. „Parduotuvėse sunku rasti tai, kas tau tiktų ir patiktų. O jei ir randi, dažnai atbaido didelė kaina. Be to, žinau, kad pasipuošusi savo pačios kurta suknele, antros tokios nepamatysiu. Ji bus tik viena tokia. Turbūt kiekviena moteris nori atrodyti išskirtinė“, – apie moteriškas gudrybes pasakojo rankdarbių mėgėja. Tačiau ji pripažino ir tai, kad šis užsiėmimas nėra pigus, o megztos suknelės savikaina – ne ką mažesnė už tų, kurios parduodamos įvairiose parduotuvėse. „Jei noriu įsigyti įdomių ir kokybiškų siūlų, tenka pakratyti piniginę. Siūlų kainos Lietuvoje – tikrai didelės“, – atviravo mezgėja.

G.Mindžiulienė mezga ne tik drabužius. Ji neria stalo servetėles, apneria staltiesių kraštus, kuria žaisliukus Kalėdų eglutei, įvairias namų dekoracijas ir t. t. „Minčių turiu daug, todėl netikiu, kad ateis laikas, kai megzti nusibos“, – prisipažino moteris.

Ji įsitikinusi, kad rankdarbiai reikalauja labai daug kruopštumo bei susikaupimo. Juk reikia ne tik sugalvoti, sukurti įvairiausius raštus, bet ir juos nubraižyti, išmegzti. Mezgėjoms būtina apsišarvuoti kantrybe. „Negaliu megzti bet kaip. Jei sugalvoju tam tikrą raštą, tai būtent taip ir stengiuosi išmegzti. Ne visada pavyksta iš karto. Kartais mezginį ardau dešimtis kartų, bet vis tiek pabaigiu taip, kaip norėjau“, – apie savo užsispyrimą pasakojo G.Mindžiulienė.

Nesijaučia esanti svajonių žmona

Du sūnus užauginusi Galina turi ir daugiau pomėgių. Jai labai patinka gaminti maistą, pavyzdžiui, kepti įvairius pyragus. Svajonių žmona? „Nežinau. Vyrai pripranta ir jiems ima atrodyti, kad tik taip ir turi būti. Šiaip esu krapštukė, namisėda, nemėgstu triukšmingų kompanijų, mėgstu būti viena“, – pasakojo moteris. Tačiau supranta ir tai, kad megzti gali ne kiekviena. Ypač pasiseka toms, kurios randa joms patinkančią veiklą dar ir pagal savo charakterį. „Jaučiu, kad radau save. Jokia kita veikla užsiimti nenoriu“, – tvirtai kalbėjo G.Mindžiulienė.

Moters šeima taip pat džiaugiasi tokiu žmonos ir mamos pomėgiu. Jiems nebereikia rūpintis ne tik megztais drabužiais, bet ir sukti galvos dėl Kalėdų dovanų. „Man lengva dovanoti dovanas. Tinka viskas, kas susiję su rankdarbiais. Ypač džiaugiuosi dovanų gavusi vieno ar kito rankdarbių leidinio prenumeratą. Tai – daug geriau nei dovanos, su kuriomis nežinai, ką daryti“, – atviravo mezgėja. Ji iki šiol aktyviai domisi rankdarbių naujovėmis, mokosi naujų mezgimo ir nėrimo būdų.

Luka Buitkutė