Juodasis metraštis populiarus ir be skandalų

Nebijote imtis kriminalinių temų ir, regis, neskaičiuojate tam skirto laiko.

Kolegos žurnalistai baiminasi jų, nes įsivaizduoja, kad tai – balansavimas tarp gyvybės ir mirties. Tokią vyraujančią nuomonę paneigiu aš bei mano kolegos: seniai mus jau galėjo palaidoti, bet dirbame! Nuolat esu „veiksme“, kartais net gurkšnodamas arbatą išgirstu kvapą gniaužiančią istoriją, kuri virsta įdomiu straipsniu. Tenka apklausti galybę žmonių, o dauguma jų juk nesiteikia bendrauti su žurnalistais – neva nenori nutekinti informacijos, o iš tikrųjų bijo prarasti šiltos kėdės. Tada pasitelkiu slaptus informatorius, bet ir jų informaciją reikia tikrinti, nes apsišaukėliai ir aferistai per žiniasklaidą siekia „išsibalinti“.

Rašydamas „Tikrąją Daktarų istoriją“, įgijote Henriko Daktaro pasitikėjimą, tačiau knygai pasirodžius sulaukėte jo advokato pretenzijų ir net grasinimų. Kai dienos šviesą išvydo „Kruvinasis mafijos maršrutas“, kur aptarėte visas po 1990-ųjų Lietuvoje veikusias nusikalstamas grupuotes, gali vėl tekti ginti visuomenės teisę žinoti.

Pirmąsyk H.Daktarą sutikau Kaune dar 2003-iaisiais. Pripažinsiu, jis – puikus pašnekovas: niekada negali žinoti, ką pasakys. Tokie pašnekovai itin vertinami. Kai 2009-ųjų spalį H.Daktaras iš Bulgarijos buvo parvežtas į Lietuvą, pradėjome susirašinėti laiškais, bet kai jo šeima ir advokatas sužinojo, kad visus savo septynerių metų straipsnius apie Kauno kriminalinį pasaulį ketinu sudėti į knygą, santykius su manimi sumanė aiškintis teismuose. Tiesą sakant, vis dar nesuprantu, ko tuo siekiama – pinigų, nutildyti mūsų portalą www.balsas.lt  ar uždrausti šią temą? Keista, kad užkliuvau būtent aš. Tačiau smagu, jog antroji knyga ir be skandalų susilaukė nemažo susidomėjimo. Vadinasi, žmonėms to reikia, tai – savotiška nusikalstamumo prevencija. Paskutinę knygą graibsto lietuviai Londone, kur esu vėl kviečiamas pristatyti naujausio darbo.

Kurią iš Lietuvoje veikusių mafijos grupuočių įvardytumėte kaip žiauriausią?

Tikiuosi, atsakymą ras skaitytojai, perskaitę naujausią mano knygą, kurioje apžvelgiau visą kriminalinę Lietuvą nuo 1990 m. iki 2011 m. Čia nemažai aštrių istorijų apie Kauno Daktarus, Vilniaus brigadą, Panevėžio Tulpinius bei Klaipėdos Gaidjurginius. Šioje knygoje nuplėštos kaukės nuo jų veidų.

Kas lėmė proveržį teisėsaugos sistemoje, kuri po keliolika metų trukusio nusikalstamų gaujų karaliavimo į Lukiškes vieną po kito pasiuntė savo nebaudžiamumu įtikėjusius gaujų „dievukus“?

Atėjo nauja teisingų policininkų karta. Ypač sąžiningai Policijos departamente darbuojasi kriminalistai, neskaičiuojantys darbo valandų. Deja, šie vyrai labai kuklūs ir nenori kalbėti apie savo pasiekimus. Teko nemažai paplušėti, kol prikalbinau atsiverti policininkus, per paskutinį dešimtmetį savo rankomis susėmusius visus Daktarų ir Tulpinių gaujų autoritetus. Be to, jiems labai padėjo keletas nusprendusių atsiverti kriminalinio pasaulio asmenų. Sukaupę turtus gangsteriai nenori ilgam sėsti į kalėjimą, todėl ima bendradarbiauti su teisėsauga. Baigiasi tylėjimo įžadais besivadovaujančių mafijozų karaliavimo laikas...

Vienoms nusikalstamoms struktūroms žlugus, galvas kelia kitos... Kokia situacija šiandien?

Neretai žmonės nenori pripažinti, kad situacija valstybėje išties tragiška. Masinis nedarbas, mažos algos verčia jaunimą elgtis neadekvačiai. Kai kurie pastarojo meto įvykiai rodo, kad tarsi grįžtame į juodžiausius 1993-iuosius, kai banditai susišaudydavo vidury baltos dienos įvarydami siaubo visiems piliečiams, kai buvo masiškai prekiaujama falsifikuota degtine, vogtais daiktais. Liūdna, kad nusikalsti linkęs jaunimas siekia lengvų pinigų. Tačiau baisiausia, kai ateities mūsų šalyje nematantys jaunuoliai masiškai metasi į kvaišalus, o kiti renkasi emigraciją.

Kaip atsipalaiduojate po įtempto darbo?

Net po darbų grįžęs namuose peržiūriu visas televizijos žinių laidas: įdomu, kaip informaciją pateikia įvairūs kanalai. Mėgstu „teisingus“ filmus – psichologines dramas, trilerius apie gyvenimo, šeimos vertybes. Baigęs rašyti knygą, stengiuosi išvažiuoti iš Lietuvos, tai labai pravalo smegenis... Ne, tai ne emigracija. Namo grįžtu tarsi ant sparnų.