Rumšiškėse rinkosi šeimos iš visos Lietuvos

Ir švietėsi, ir linksminosi

Pasak festivalį organizuojančios VšĮ „Combo concert“ direktoriaus Arūno Eitučio, ši šventė buvo skirta Tarptautinei šeimos dienai paminėti ir surengta jau trečius metus iš eilės. Dvi dienas trukęs šeimų festivalis padėjo Lietuvos gyventojams ir svečiams geriau pažinti tautinį paveldą, išbandyti nekasdieniškas pramogas, dalyvauti ir stebėti įvairias varžybas ar tiesiog su savo šeima, draugais ir kitais gerai nusiteikusiais lankytojais po ilgos žiemos ilsėtis gamtoje.

Gausiai suvažiavusios šeimos buvo kviečiamos į parodas, koncertus, žaisti liaudies ir modernių žaidimų, išbandyti atrakcionus, aplankyti amatininkų muges ir ūkininkų turgų, kuriame buvo galima pamatyti bei įsigyti gausybę unikalių lietuviškų gaminių, sveikų lietuviškų produktų.

Renginyje sukiojosi daug užsieniečių, kurie domėjosi lietuviška žolelių arbata, skanavo giros, pirko iš tolo dūmais kvepiančius kaimiškus kumpelius, dešras, sūrius, o regionų sodybose įdėmiai klausėsi ten dirbančių gidžių. Viena jų, Nijolė, sakė į Rumškes (taip vietiniai tarmiškai vadina Rumšiškių miestelį) atitekėjusi prieš 30 metų. Ne vieną dešimtį metų Lietuvos buities muziejuje dirbanti moteris priminė, kodėl tokia didelė ekspozicija po atviru dangumi kūrėsi būtent Rumšiškėse.

Kelionė į praeitį

„Buities muziejui vietos buvo ieškoma prie didžiojo kelio (Vilniaus–Kauno kelio, nes tuomet autostrados dar nebuvo). Muziejaus įkūrimo idėją puoselėjo menotyrininkai V.Milius ir K.Čerbulėnas, etnografas I.Butkevičius, architektai V.Landsbergis-Žemkalnis, J.Baršauskas. Idėjos puoselėtojai pasirinko šioje vietoje buvusio Pievelių kaimo vietovę dėl unikalaus reljefo ir kraštovaizdžio – kalvos ir natūralios kūdros primena Aukštaitiją, miškingoji kaimo dalis atstoja Dzūkijos girias, staiga kalvose atsiverianti lyguma idealiai tinka Suvalkijos sodybai, o į Kauno jūrą (taip vietiniai vadina Kauno marias) nubanguojantys kalniukai primena Lietuvos pajūrį“, – vaizdingai buities muziejaus vietos pasirinkimą nupasakojo darbuotoja Nijolė.

Pasak rumšiškietės, muziejus atspindi XVIII–XX a. Lietuvos kaimą ir miestelius, jame sukaupta Lietuvos etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatų. „Čia yra svirnai, klėtys, tvartai, klojimai, daržinės, žardinės malkinės, malūnai, tvoros, šuliniai, liaudies architektūros ir senovinės žemdirbystės padargai, – eksponatus vardijo Nijolė. – O prie 6 km keliuko stovi visų 4 Lietuvos etnografinių regionų sodybos, pavieniai pastatai, dirbtuvės, liaudies technikos paminklai.“ Muziejuje rengiamos tradicinės lietuvių šventės. Čia viskas suskirstyta į etnografinius ir kultūrinio istorinio pobūdžio sektorius, kaip antai Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija, Dzūkija, Mažoji Lietuva, be to, čia yra miestelis, pastatyta jurta bei įrengta Tautos tremties ir rezistencijos ekspozicija.

Nemačiusieji gražaus renginio dar turi galimybę atsigriebti – šio mėnesio pabaigoje, gegužės 25–26 dienomis, muziejaus sodybose dvi dienas šurmuliuos tikras senovinio kaimo gyvenimas. Čia bus dirbami ūkio darbai, o miestelyje amatininkai demonstruos tradicinius lietuviškus amatus. Pasak sakė muziejaus darbuotojos, „tokios šventės yra ne tik gera mūsų šalies buities istorijos ir kultūros pamoka vaikams, bet ir visiems tėveliams, kurie dar nebuvo Rumšiškėse“.