Kodėl palyginimas su varna - komplimentas?

Aukštas intelekto koeficientas

Užtektų jau vien to fakto, kad palyginti neseniai Monrealio McGill universitete analizuojant ornitologinėje literatūroje aprašytus neįprastų paukščių elgesio atvejus buvo nustatinėjamas paukščių intelekto reitingas. Išnagrinėjus bei įvertinus apie 2 tūkstančius neįprastų paukščių elgsenos atvejų, buvo pripažinta, kad tarp paukščių aukščiausią intelekto koeficientą turi varniniai paukščiai. Po jų seka vanaginiai paukščiai, sakalai, geniai ir garniai, o putpelės, lėliai ir stručiai yra pačioje sąrašo pabaigoje.

Tad jau dabar mokslininkai drąsiai teigia, kad varnos protingesnės ne tik už visus paukščius, bet ir už daugumą žinduolių. Jų intelektas pradėtas lyginti ir su beždžionėmis, kurios kaip ir varnos sugeba rasti sprendimus užduotims. Vienas iš išraiškingiausių to įrodymų buvo gautas atliekant įvairius eksperimentus. Vieno bandymo metu kelioms varnoms buvo pasiūlyta pasiekti maistą iš siauro indo, į kurį netilpo jų galva. Kaip pagalbines priemones tam šalia indo padėjo vieną tiesų vielos gabalėlį, o kitą su gale išlenktu kabliuku. Viena iš bandyme dalyvavusių varnų iš karto paėmė vielos gabaliuką su kabliuku ir išsitraukė maistą. Bet kur kas labiau nustebino kita varna, kuriai liko tik tiesi viela – ji nepasimetė ir paėmusi tiesią vielą sulenkė ją taip, kad gale gavosi kabliukas. Taip šiuo pačios pasigamintu įrankiu ir pasiekė inde esantį maistą.

Varnos sugeba maistą pasiekti sugeba ir kitais būdais. Kartą žmonės buvo tokio įvykio liudininkai: kiemsargis šuo gulėjo ant pievos ir tingiai graužė kaulą. Ant gretimos tvoros nutūpė varna. Pasižiūrėjo ji į šunį, nusileido ant pievos ir prisėlinusi prie šuns timptelėjo jį už uodegos. Iš pradžių šuo tik pakėlė galvą ir pasižiūrėjo į paukštį. Varna antrą kartą kirto į uodegą ir šįkart šuo pakilo. Nieko nelaukdama varna pakilo nuskrido ant tvoros. Kai šuo atsigulė paukštis vėl atskrido prie šuns ir kirto į uodegą, o šiam pakilus nuskrido ant tvoros. Ir taip kelis kartus iš eilės. Galų gale šuo neiškentė tokio įžūlaus elgesio, pašoko ir puolė prie varnos. O ta to tik ir telaukė – ji apsuko nedidelį ratą, pačiupo šuns graužtą kaulą ir nuskrido.

Maistui prasimanyti – automobilis

Dar unikalesnis varnų maisto prasimanymo būdas buvo užfiksuotas Prancūzijoje. Kaip ir visame pasaulyje, lesti ant kelio suvažinėtus gyvūnus plėšriesiems ir visaėdžiams paukščiams yra įprastas dalykas, bet Prancūzijoje būrelis varnų pačios „auką“ nuvydavo po automobilio ratais. Jos užpuldavo balandžius ir atskyrusios vieną iš jų vydavo taip, kad šis būdavo partrenkiamas pravažiuojančio automobilio. Žuvusį balandį varnos draugiškai sulesdavo.

Automobilius varnos išnaudoja ir kitiems maisto gavimo būdams. Paprastai jei varnoms reikia praskelti riešutą ar moliusko kriauklę, jos pakyla kuo aukščiau ir meta ant asfalto arba akmens. O štai Japonijoje buvo užfiksuotas nuostabus epizodas, kai vieno iš universitetų miestelyje gyvenančios varnos įsigudrino riešutus gliaudyti su pravažiuojančių automobilių pagalba. Jos atsitūpdavo ant stulpo šalia sankryžos ir laukdavo, kol užsidegs raudona šviesoforo šviesa bei sustos automobiliai. Tuomet varna nusileisdavo ant asfalto ir padėdavo riešutą (kai kuriais atvejais numesdavo dar tupėdamos ant stulpo). Tuomet palaukdavo, kol pravažiuojantys automobiliai sutraiškys riešutą, ir vėl užsidegus raudonam šviesoforo signalui nusileisdavo ir surinkdavo tokiu originaliu būdu išlukštento riešuto branduolį.

Prijaukintos varnos lengvai dresuojamos ir gali pagal komandą nuimti svečiui kepurę ar atnešti jam šaukštą ar šakutę. O kada nors ar bandėte be rankų pagalbos nunešti vištos kiaušinį gan dideliu atstumu ir nesudaužyti jo? Sunkiai įsivaizduojamas dalykas, o štai varnos rado būdą, kaip tai padaryti. Jos atsargiai prakala skylutę kiaušinio lukšte, į ją įkiša viršutinę snapo dalį ir apatine prilaikydamos iš apačios grobį snape nusineša kuo toliau, kad galėtų ramiai pasimėgauti turiniu.

Organizuotesnės už žmones

Tarp kitko, varnos tik labai retais atvejais veikia pavieniui, o jų komandinis darbas dažniausiai yra daug geriau organizuotas nei žmonių. Pavyzdžiui, jei jos susiruošia pavogti tą patį kiaušinį, viena erzindama lizde tupintį paukštį nukreipia jo dėmesį ar išvilioja iš lizdo, o tuo metu kita ramiai pavagia kiaušinį. O jei paukštis mažesnis už jas ar net jų dydžio, varnos dažnai net nesiterlioja, o tiesiog išmeta iš lizdo. Susivienijusių varnų būrys iš lizdo gali nutempti net antį.

Taip pat nustatyta, kad varnų būriai tarpusavy bendrauja ypatinga kalba. Tad nenuostabu, kad jos gali perspėti kitas gentaines apie gresiantį pavojų, susišaukti į būrį ir kartu pulti pasirodžiusį plėšrųjį paukštį ar koordinuoti veiksmus jau minėtųjų kiaušinių vagysčių atveju. Tačiau skirtingų šalių varnos nesupranta vienos kitų, nors, iš pirmo žvilgsnio, karkia panašiai. Tai reiškia, kad pas jas yra ne tik sava kalba, bet yra ir skirtingi šios kalbos dialektai.

Apibendrinant šias kelias varnos išmintį iliustruojančias situacijas galima teigti, kad viena iš svarbiausių varnų elgesio ypatybių – paniško bailumo nebuvimas, vien tik atsargus aplinkybių įvertinimas. Jos stebi, kas eina, pvz., moteris su pirkinių krepšeliu, vaikas, paauglys ar vyras. Netgi žmogų, kuris nešasi paprastą pagalį nuo to, kuris nešasi šautuvą, kuo puikiausiai atskiria. Ir priklausomai nuo to, kas eina ir kiek gali būti pavojinga, atitinkamai elgiasi – arba ramiai tupi ir stebi, arba nuskrenda. Tai ir yra būdingas varnų elgesio bruožas – įvertinti situaciją ir priimti sprendimą. Tad nepykite, jei kas jus pavadins varna – iš tiesų tai ne įžeidimas, o komplimentas.

Remigijus Karpuška

Lietuvos gamtos fondo informacija