Klimatologė: ilgalaikės orų prognozės - chiromantija

„Labiau įsiklausykime, ką sako sinoptikai, ir nekeiksnokime orų, o geriau užsiimkime naudinga veikla“, - ragina klimatologė A.Galvonaitė.

- Dar iki šiol populiariausia lietuvių kasdienių pokalbių tema išlieka rugpjūčio 8-osios škvalas. Ką tuomet prognozavo sinoptikai?

- Sinoptikai tuomet prognozavo ir perkūniją, ir aukštą temperatūrą. Prognozavo visa tai, ką turėjo išgirsti žmonės. Bet dažnai žmonės mūsų prognozių neišgirsta. Jie klauso, bet neišgirsta. Aš ir pati pradžią prognozės girdžiu, o po to mintys kažkur nuklysta ir neįsiklausai, ką sako diktorius ar sinoptikas.

Taigi, prognozė tąkart buvo pateikta, tačiau, nepamirškime, kad škvalas yra lokalus reiškinys. Ir mes negalime pasakyti, kad, tarkim, kaime A ar kaime B jis praeis. Reikia išgirsti, kad jis galimas, bet niekada nė vienas sinoptikas jums tiksliai nepasakys, kurioje vietoje jis praslinks.

- Gyventojai pliekia sinoptikus už tai, kad prieš šią gamtos stichiją jie esą nebuvo tinkamai apie tai informuoti, todėl ir škvalo pasekmės daug liūdnesnės nei galėjo būti. Ar jie teisūs?

- Daug kas negirdi pastoviai duodamų perspėjimų, kad esant škvalui, audrai, negalima statyti palapinių po medžiais, negalima stichijos metu slėptis po medžiais, negalima kalbėtis mobiliu telefonu, bėgioti lauke, maudytis.

Na, o kaime – tai namo į kitą vietą juk nepatrauksi. Jei jau siaučia škvalas, tai „nesirinkdamas“. Tarp kitko, kai kurie žmonės nuo to škvalo slėpėsi labai tinkamose vietose: sulindę į namo kampus, ar pasislėpę voniose, tualetuose.

O iš tiesų, aš jau nežinau, kaip teisingai kreiptis į gyventojus, kad būtum išgirstas. Kartą pabandžiau griežtesniu tonu pakalbėti apie galimas grėsmes – ir, atrodo, tai suveikė. Bet tada visi klausė, kodėl aš taip piktai aiškinu, kokie orai mūsų laukia. Jeigu žmogus nenorės iš tikrųjų išgirsti prognozės, tai ir sinoptikas čia bejėgis.

- Ką reikėtų daryti ir ko nedaryti per audrą, škvalą?

- Manyčiau, kad šiuo atveju reikėtų prisiminti tai, ko griebdavosi mūsų senoliai. Visos mūsų močiutės ir seneliai žinojo, kad per gamtos stichijas negalima slėptis po medžiu ir  kūrenti krosnies, reikia uždaryti visas sklendes, nesimaudyti, anūkams neleisti lakstyti po lauką.

Aš dar pati prisimenu, kaip mano velionė močiutė anūkus per audrą susodindavo į krūvą ir sakydavo: būkite pasiruošę, nes gali reikėti bėgti.

- Paaškinkite, kokios aplinkybės lemia škvalą?

- Visas gamtos stichijas lemia radikalūs temperatūros skirtumai. Kada susidaro temperatūrų skirtumas tarp žemės paviršiaus ir oro – tada formuojasi vadinamieji konvekciniai procesai. Į viršų kylantis šiltas oras susiduria su šalto oro srautu – ir jie „susipyksta“, o tada blogo oro jau neišvengsi.  

Škvalas jūsų kieme gali praūžti ir dėl to, jog esant dideliems temperatūrų skirtumams, tarkim, jūsų namo stogas yra labiau įkaitęs. Lemia ir jūsų gyvenamoji vieta: prie ežero, kūdros, o gal prie miško. O gal šalia yra dirbami laukai, kur skirtingas dirvos įšilimas. Visos šios aplinkybės turi įtakos, formuojantis škvalui ir tai, kuriose vietose jis praūš.

Škvalas, kaip ir kruša, yra labai lokalus reiškinys. Nė vienas pasaulio sinoptikas neišprognozuos, ar jūsų rajone praeis škvalas. Juk ir kruša praeina per pusę lysvės, per pusę gatvės...

- Liepos mėnuo Lietuvai atnešė pernelyg aukštą oro temperatūrą. Kodėl?

- Ekstremumų pas mus vis daugėja. Be to, beveik du mėnesius virš Rusijos buvo labai aukšto slėgio sritis, o tai ir lėmė, kad nuo Atlanto negalėjo praeiti vėsesnio oro masės, todėl Lietuvą kamavo dideli karščiai.

Štai mes ir turėjome labai aukštą liepos mėnesio temperatūrą. Per visus mūsų stebėjimus tokios aukštos liepos vidutinės temperatūros nėra buvę, nes vidutinė liepos temperatūra buvo aukštesnė net 5 laipsniais. Liepą aukščiausia oro temperatūra siekė 34-35 laipsnius, o vidutinė temperatūra (įvertinus dienos ir nakties temperatūrą) buvo 21,5 (kai paprastai būna 16 laipsnių).

Tiesa, šįmet liepos temperatūros rekordas nebuvo sumuštas. 1994 metų liepą termometrai buvo pakilę net iki 37,5 laipsnio. Tuomet buvo labai sausa, na, o šią liepą ir nulijo.

- Ar pasiteisina senolių išmintis, prognozuojant orą?

- Mūsų senoliai buvo ir teisūs, ir neteisūs. Štai vienas sakydavo, kad pasižiūrėjus į dangų vienaip bus, o kitas – priešingai. Ir vienas visuomet pataikydavo! O juk tuomet nebūdavo tiek daug žiniasklaidos pranešimų, ne visi televizorius turėjo. Ne visi juk ir žinodavo, kas vyksta gretimame kaime.

Jeigu ir dabar senoliai prognozuotų pagal dangaus spalvą, debesų formas, kitus charakteringus bruožus, tai savo vietovei jie galėtų gana tiksliai prognozuoti orą. Tačiau visur yra paklaida, ir ją reikia įvertinti ir žvelgiant į sinoptikų pranešimus, ir klausantis senolių prognozių.

- Dabar visi nori prognozių. Ir ne tik artimiausiai savaitei, mėnesiui, bet ir rudeniui, žiemai. Maždaug – bus šilta, ar šalta žiema. Ką tokiems smalsuoliams atsakytumėt?

- Atsakyčiau, pasiremdavo savo kolega klimatologu iš Rusijos – jis yra pasakęs „ilgalaikės prognozės – tai chiromantija“. Ilgalaikės prognozės, aišku, yra sudaromos, tačiau tai yra scenarijai, kaip galėtų būti. Nes neįmanoma gamtoje įvertinti visko, kas gali įvykti.

Juk niekas negali pasakyti, kad žiemą, tarkim, neįvyks kažkokia katastrofa, ar kitas kataklizmas ir taip į atmosferą pateks dulkės. O  visa tai lemia orus.

Dabar dar apie rudens prognozę sunku tiksliau kalbėti, o ką jau kalbėti apie žiemą. Tai būtų labai nekonkretu ir nedalykiška.

Lietuvių bruožas – peikti sinoptikus. Bet jeigu jau čia visi galvojame, kad lietuviai sinoptikai jau tokie niekam tikę, tai aš pateiksiu pavyzdį – NASA (JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracija), kuri atsakinga už kosmoso tyrimo programas.

Tai va, šitos galingos organizacijos darbuotojai, pasitelkdami pačią moderniausią techniką, prognozuoja orus ir jie suklysta... Ar nors kartą jų kosminis laivas, įvertinus meteorologines prognozes, pakilo laiku? Ne.  Nes gamta pateikia staigmenas ir neįmanoma sukurti tokio modelio, kad, tarkim, tokia programa įvertintų viską, kad vyksta tuo metu gamtoje.

- Pasaulyje stebimas klimato atšilimas. Kokias pasekmes jis atneš? Ko galima tikėtis Lietuvoje?

- Mes Lietuvoje jau stebime klimato atšilimo pasekmes. Jau nuo praeito amžiaus septinto dešimtmečio stebimas metinės vidutinės temperatūros augimas. Štai ir šios vasaros orai – tai taip pat klimato atšilimo pasekmė.

Lietuvoje mes dėl klimato atšilimo jau galima pamatyti ir naujų nematytų augalų paplitimą, atsiranda nauji gyviai. Baltijos jūroje jau pastebėti rykliai, kardžuvės. Erkės jau persikėlė iš miškų į parkus, individualių namų kiemus. Temperatūros didėjimas, jų ekstremalus svyravimas – štai nuo ko mums sunkiai seksi atsiginti.

- Tai ar iš tiesų Lietuvoje jau tokie prasti orai, kaip kad žmonės linkę bėdavoti?

- Lietuviai garsėja tuo nepasitenkinimu. Štai liepą vieną dieną palynojo, tai iškart manęs viena žurnalistė ir klausia – tai ar jau dabar vasara praėjo? Na, kodėl gi mes linkę daryti tokias skubotas išvadas?!

Aš visada žmonėms sakau – nesipykite su orais, nes jūs jų pakeisti negalite. Priimkite juos tokius, kokie jie yra. Ir jeigu jūsų nuotaika gera, jos nesugadins nei lietus, nei prastas oras. Galų gale – pašokinėkite per balas nulijus ir taps linksmiau. Yra žmonių, kuriems blogai ir kai saulė, ir kai lyja. O šiaip žmonės visame pasaulyje piktinasi tuo, ko negali pakeisti.

Ir nepamirškite, kad orai yra jūsų pagalbininkas. Tai yra pats geriausias jūsų ligų diagnozuotojas. Atsižvelkite į tai, nenumokite ranka. Jeigu, tarkim, keičiantis orams jums kažkur skauda – tai ženklas, kad reikia susirūpinti sveikata.