Vytautas Brėdikis: žmogui reikia nedaug

Vytautas Brėdikis prisipažįsta, jog žvejoti jis mėgsta vienas: „Važiuojame kartu su draugais, bet būname atskirai. Susitinkame tik žvejybai pasibaigus, prie laužo su žuviene“.

Pamoka
Biržuose gimęs architektas sako žvejoti pradėjęs nuo šešerių metų, dar vykstant Antrajam pasauliniam karui. Ir tai buvęs ne vien tik malonumas - tuo metu aktualu buvo pavalgyti.
„Biržų ežere pamačiau, kaip suaugęs vyras braido pakrante, pasilenkia, pagraibo ir kažką ištraukia. Pasirodo, jis gaudė vėgėles“, - prisimena profesorius.
Jis irgi įsigudrino taip daryti. Gaudydavo vėgėles plikomis rankomis iš po akmenų, medžių šaknų. Tačiau vėgėlės - slidžios žuvys, tad būsimasis meškeriotojas prismeigdavo jas šakute.
„Badydamas vieną kartą prismeigiau ne žuvį, o savo ranką, - pasakoja profesorius. - Tada ir baigiau“.
V.Brėdikis sako, jog laikui bėgant pasikeitė jo požiūris į žvejybą kaip rekordų vaikymąsi.
„Neretai žmogui, ypač jaunam, norisi pasigirti gausiu laimikiu prieš kitus. Tačiau nepateisinu, kai imama ne tiek, kiek žmogui reikia. Tai jau vertinu kaip gobšumą. Mano bjaurus būdas - tokiam sakau tiesiai į akis, kad tai negerai. Dabar žuvis tiesiog dusina Nemune su kabliais. O juk žvejyba tėra priemonė pabendrauti su gamta, aukščiausio lygio komfortas.“

Muselininkas
V.Brėdikis pasakoja, jog museline žvejyba jis susidomėjo apie 1960 metus. „Aš nemėgau pasyvios žūk-lės, kai sėdima ant kranto ir laukiama, kol žuvis užkibs. Esu labai nekantrus. O museliavimas - aktyvus užsiėmimas. Tai tarsi botago principas - plauki upe ir mėtai į pakrantes.“
Aistringas muselininkas prisimena, jog susidomėjęs šiuo žūklės būdu pats ėmė pinti valus, iš organinio stik-lo gaminti skaidrias kaip oro burbulas plūdes. Meškerykotį naudojo iš klijuoto bambuko, nes kitokių tuo metu gauti buvo neįmanoma. Tik daug vėliau sudedamą meškerę iš stiklo pluošto atsivežė iš Suomijos.
„Mano kolega architektas Ed-mundas Kuralavičius pats gamindavo museles - jam net žmona talkindavo. Jis ir man nemažai jų yra padovanojęs. Tada ir aš užsikrėčiau“, - pasakoja profesorius, rodydamas savo muselių kolekciją.
Muselių gaminimas - itin kruopštus darbas. Profesorius sako, jog tik iš kokio trečio karto pavyksta pagaminti reikiamą muselę.
„Būdavo, prisigaudau natūralių muselių ir gaminu jų imitacijas. Paskui pamatau, kad ant tokių nekimba, tada darau išvadas... Tų muselių šiaip jau reikia nemažai, nes jos žvejybos metu nusidrasko. Darbo daug, bet įdomu.“
Savo kolekcijoje jis turi įvairiausių formų muselių - net blakių imitacijų.
V.Brėdikis pasakoja, jog museles jis gamindavo iš gaidžio plunksnų, jas dažydavo.
„Plunksnas reikia pešti iš gyvo gaidžio pakaklės, nes kai papjauna - sugadina. Beje, ne kiekvieno gaidžio plunksnos yra tinkamos“, - žaliavos paruošimo gaminant museles subtilybėmis dalijasi profesorius.

Minimalistas
V.Brėdikis pats gamindavosi ne tik museles. Jo namuose gausu ir mielų „niekučių“, reikalingų būnant gamtoje. Viską, ko prireikia išvykus į gamtą, jis stengiasi pasigaminti pats. Net pasidarė medinį plaktukėlį žuviai užmušti, kuris visuomet pririštas prie žvejybinio krepšio. Muselininko krepšys - taip pat ne pirktinis. Jis jį nusipynęs iš karklų vytelių - jame telpa tiek žuvies, kiek leidžiama pagauti.
Tokį savo rankomis pasidarytą krepšį jis pasiima ir vykdamas grybauti. Apie grybavimą profesorius taip pat kalba su užsidegimu - jis prisimena dar tuos laikus, kai girioje aptikdavo žmogaus kojos nepaliestų grybaviečių. Dabar tokių jau ir su žiburiu nerasi.
Profesorius prisipažįsta, jog žvejoti jis mėgsta vienas: „Važiuojame kartu su draugais, bet būname atskirai. Susitinkame tik žvejybai pasibaigus, prie laužo su žuviene“.

Tik Lietuvoje
Dabar tapo madinga žvejoti svečiose šalyse - Norvegijoje, Rusijoje... Profesorius sako nevažiuodavęs niekur - jam patinka žvejoti Lietuvos upėse: Merkyje, Žeimenoje, Šalčioje.
Paklaustas, kokį didžiausią laimikį yra pagavęs, V.Brėdikis atsako, jog didžiausios savo žuvies jis nėra pagavęs. Didžiausia iš Nemuno ištraukta žuvis buvo 4 kilogramų lydeka. Bet jis ją paleidęs... „Per didelė buvo, ką aš būčiau su ja veikęs“...
2004 metais V.Brėdikis buvo apdovanotas žūklės klubo „Merkys“ prizu už didžiausią pagautą upėtakį.

Ar dabar dar žvejoja?

Muselių rinkinys

„Norėčiau dar kada ištrūkti su Vytu Radaičiu (žuvininkas, žinomas muselininkas - red.)“, - sako žinomas architektas, pastaruoju metu Dailės akademijoje dėstantis fotografijos pagrindus būsimiesiems architektams.

Profesoriaus V.Brėdikio muselės...