Merdėjančiame dvare nutilo ir fontanai

Aptrupėjęs rūmų fasadas ir seniai nebečiurlenantis fontanas.

Iš buvusio grožio - tik prisiminimai
Į dvarą galima patekti iš plataus Baltų prospekto. Už kelių šimtų metrų sukame į slėnį ir riedame duobėtu keliuku. Slėnyje - tvenkinys. Vanduo įtartinai tamsus ir nemalonaus kvapo. Pasirodo, tvenkinyje - tik pusė metro vandens ir pusantro metro dumblo sluoksnis. Kiek tolėliau, Veršvos upelyje, juoduoja suverstos automobilių padangos ir kažkokie rūdijantys daiktai. Pakeliame akis ir pamatome gražų pastatą.
Tačiau artėjant prie jo pirmasis įvaizdis tirpsta. Nutrupėjęs rūmų fasadas atveria storo dažų sluoksnio rieves. Rūmų laiptai į balkoną antrajame aukšte apdaužyti ir apsitraukę samanų sluoksneliu. Kadaise buvusiais puošniais laiptais dabartiniai gyventojai nesinaudoja. Į pastatą patenkama per angas pirmajame aukšte. O prie jų mus pasitinka priešiškai nusiteikęs žmogus, paraudusiomis akimis ir lyg iš ugnimi alsuojančio slibino sklindančiu aštriu kvapu.

Viskas perkama ir parduodama
„Ko nori?“ - tiesiai šviesiai rėžia rūmų gyventojas.
Paklausiu, ar kada nors veikė kieme apdaužyti ir žemėmis užnešti du fontanai.
„Jeigu nori tos figūros be galvos, tai pavėlavai - užsakyta“, - bando užbėgti už akių vyras.
Taigi viskas parduodama ir viskas perkama.
„Gal kas nors parduoda butą šiame name?“ - bandau sudominti.
„Ieškok kvailių. Valdžia nori pirkti šitą laužą, o visiems čia gyvenantiems duos po gerą butą“, - tikina vyras.
Neverta net klausti, ar šitas žmogus nutuokia, kokiame name jis gyvena, ar žino, kad štai šiais apsamanojusiais laiptais XVII a. viduryje lipo dvarą iš Jėzuitų ordino perėmęs iždininkas M.Končius. Tada prie dvaro buvo pastatyta koplyčia, mūriniai rūmai, arklidės, tvartai bei svaigalų varykla.
XVIII a. dvarą valdęs bajoras J. Fergisas rūmus rekonstravo - panaikinęs koplyčią, netoliese pastatė medinę bažnytėlę. 1779 m. dvaro plane jau pažymėti net keturi tvenkiniai. Vienas jų, didžiausias, išliko.
1797 m. Linkuvos dvarą pradėjo valdyti A. Zabiela, o XIX a. pradžioje - praturtėjęs grafo Tiškevičiaus ūkvedys J.Strumila. Jis pagrindinį dvaro pastatą rekonstravo, sutvarkė sodą ir nedidelį parką. Deja, Pirmojo pasaulinio karo metais mediniai rūmai ir ūkiniai pastatai sudegė.

Turtas išparceliuotas
Po 1922 m. žemės reformos dvaras buvo išdalytas, o jo centras atiduotas Kauno arkivyskupijai. 1927 m. dvarą įsigijo Kauno arkivyskupas J.Skvireckas. Jis įkūrė puikų ūkį, užveisė didžiulį sodą, vynuogyną, pastatė naujas arklides, kitus ūkinius pastatus. Tada arkivyskupas rekonstravo svirną, pristatė dviaukštę rūmų dalį ir rekonstravo balkoną su išorės laiptais.
Išliko (tiesa, neveikiantys) reprezentacinę rūmų dalį puošę du fontanai. Deja, iš betoninių ąžuolų grupės, kurių susipynusios šakos sudarė keturias koplyčios nišas, teliko pamatai. Tačiau išliko Gedimino pilies fone pavaizduotas Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.

Šeimininkavo „Bolševikas“
Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje dvaro sodyboje buvo įkurtas Veterinarijos akademijos mokomojo ūkio „Bolševikas“ gamybinis centras. Tuo laikotarpiu sunyko sodas, Šv. Jono koplytėlė smarkiai apgadinta, sunaikinta skulptūra „Poilsis“, kurioje buvo vaizduojamas arkivyskupas J.Skvireckas, o Švč. Mergelės Marijos skulptūra iškelta į netoliese esančias Linkuvos kapinaites. Buvo pristatyta naujų ūkinės paskirties pastatų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Linkuvos dvarą buvo numatyta įtraukti į grąžinamų objektų sąrašą, tačiau paaiškėjo, kad nei Bažnyčia, nei Vyriausybė neturi reikiamų lėšų dvarui atkurti. Dvaro rūmuose gyvenantiems žmonėms buvo leista privatizuoti butus. Šį sprendimą dabartiniai Kauno savivaldybės vadovai laiko lemtinga klaida.

Savivaldybė - aklavietėje
Kauno mero pavaduotojas Kazimieras Kuzminskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad reikėtų ieškoti galimybių butus išpirkti, perimti savivaldybei. Jo nuomone, investicijos atsipirktų.
„Tik tada galėtume sutvarkyti užterštą tvenkinį, upelio slėnį. Šiuo metu savivaldybei netikslinga skirti lėšų aplinkai tvarkyti, nes gyventojai gali pasidaryti detaliuosius planus, pasiskirstyti žemės plotus bei vandens telkinius. Tokiu atveju savivaldybė prarastų lėšas“, - sako K.Kuzminskas.
Kitaip galvoja Kauno administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius: „Savivaldybė net neketina dvaro imti į savo rankas. Namą išpirkti galėtų tik privatus investuotojas. Mūsų skaičiavimais, tam prireiktų apie 10 mln. Lt. Dar tiek reikėtų dvarui rekonstruoti“.

Fontanas

Gyventojai, pajautę suinteresuotumą, padidino reikalavimus. Kiekviena iš dvaro pastate įregistruotų šeimų nori gauti po 3 kambarių butą ir garažą automobiliui laikyti.
„Tiek lėšų valstybė neskirs. Patekome į aklavietę“, - sako R.Rabačius.