Jurgitos svajonių princas gyvena Vilniuje

Paklausta apie asmeninį gyvenimą šokėja Jurgita Česnavičiūtė tik mįslingai nusišypso:
„Dar niekada niekam tiek šiltų jausmų nebuvau pajutusi...“

Mama augino princesę
Šokti! Skrieti parketu, puoštis pačiomis gražiausiomis suknelėmis - tai buvo neišsipildžiusi Jurgitos mamos Audronės Česnavičienės svajonė. Todėl moteris viską padarė, kad tą svajonę įgyvendintų jos duktė. Kaune veikė daug puikių šokių mokyklų. Audronė nuvedė dukrelę šokti, kai ši buvo penkerių. Mergaitei tai be galo patiko, o ypač - koncertai, kai būdavo galima pasipuošti lyg princesei. Ji sako esanti labai dėkinga mamai už atkaklumą ir entuziazmą: be mamos pagalbos ji tikrai nebūtų tapusi šokėja.
„Nuo pat vaikystės buvau lepinama ir puošiama. Kuri gi mergaitė nenorėtų naujų gražių suknelių, šukuosenų ir batelių? Man patiko ne tik šokti, bet ir būti princese, - prisimena Jurgita.
Mama vežiojo Jurgitą į šokių pamokas kiekvieną dieną, kartais net po kelis kartus, kol Jurgitai sukako 14 metų. Tėtė dukrą nuveždavo tik tada, kai mama būdavo užsiėmusi. Jurgitos brolis Evaldas Česnavičius taip pat buvo pradėjęs lankyti šokių pamokas, tačiau greitai jas metė: mat tėtė kartą pasakė sūnui, jog tai - nevyriška. Šiuo metu Jurgitos brolis studijuoja JAV kompiuterinę animaciją ir grafiką.

Puošti dukrą - mamos pomėgis
Jurgitos mama pradėjo savo verslą - atidarė vestuvinių suknelių nuomos saloną - dar tada, kai dukrelė buvo mažytė. Verslininkė pirkdavo sukneles užsienyje arba atsiveždavo audinių, kurdavo modelius ir rūpindavosi siuvimu. Tos pačios Kauno vestuvinių drabužių siuvėjos pasiuvo pirmąsias sukneles ir Jurgitai. Dailūs drabužiai, šukuosenos, papuošalai ir bateliai teikė džiaugsmo ne tik mažajai šokėjai, bet ir (gal net dar daugiau?) jos mamai. Sakykit, kuri mama nenori pasididžiuoti savo dukrele? Kuri netrokšta ją kuo gražiau papuošti? Kiekvienam konkursui beveik kas savaitę Jurgita turėdavo naują dailią suknelę. Jos visos tikrai buvo pačios gražiausios. Jurgita prisimena, kad prie jos, dar mažos mergaitės, prieidavo kitų šokėjų mamos ir pagirdavo sukneles... Tai buvo neįtikėtina! Juk paprastai mes negiriame kitų moterų drabužių, o... pavydime.
Šių vaikystės suknelių Jurgita jau nebeturi, tačiau suknelės ir toliau „dirba“: jomis puošiasi jaunesnės Jurgitos pusseserės.

Nelaimė neišgąsdino
Jurgita - aukšta, liekna ir trapi lyg nendrelė. O šokiai - tai sportas, reikalaujantis didelės fizinės ištvermės. Jurgita atsimena vieną vaikystės įvykį.
Jai buvo gal 12 metų, kai šokių studijos kalėdiniame vakarėlyje įvyko nelaimė - Jurgita paslydo, parkrito ir susilaužė ranką. Ji tą dieną avėjo ne šokių bateliais, kurie mažiau slysta, o paprastais, dėl to ir paslydo ant parketo. Augančios mergaitės kaulai buvo labai trapūs, atsirėmus į grindis, rankutė lūžo per alkūnę. Jurgita prisimena, kaip šokių partneris pakėlė ją nuo grindų ir nunešė ant rankų per salę. Jai tai buvo be galo malonu! Žinoma, rankos lūžis nebuvo malonus - ilgai gijo, sugipsuotą ranką buvo sunku nešioti. Tačiau Jurgita vis tiek lankė šokių pamokas. Buvo ir džiaugsmo - nereikėjo raštu daryti namų darbų, mat lūžo dešinė ranka.

Šokti mokėsi iki pilnametystės
Besimokydama įvairiose Kauno šokių mokyklose, Jurgita turėjo daug šokių partnerių - gal net kokius septynis. Vaikinų šokėjų surasdavo treneriai, nors dažniausiai ir tai „organizuodavo“ Jurgitos mama. Šokių partneriai taip dažnai keisdavosi dėl įvairiausių priežasčių: vieni berniukai mesdavo šokius dėl to, kad tai - nevyriška, kiti aptingdavo. Atsitikdavo ir taip, kad staiga imdavo neatitikti šokėjų fiziniai duomenys: paauglystėje Jurgita savo šokių partnerį buvo paprasčiausiai praaugusi.
Kai merginai sukako 18 metų, ji pradėjo mokyti šokti kitus. Ir šiuo metu, kaip pati sako, ji - „laisvai važinėjanti“ šokių mokytoja. Moko ne tik klasikinių, bet ir naujų, dar ne visiems girdėtų šokių. Prieš 8 metus Jurgita pradėjo mokyti šokti graikų šokį sirtakį, kuris gana greitai buvo pamėgtas Lietuvoje. Prieš porą metų mergina susižavėjo temperamentingąja salsa. Šiuo metu jai labiausiai patinka argentinietiškasis tango.
Šokių žvaigždė ir renginių vedėja Jurgita yra baigusi Vytauto Didžiojo universitete verslo administravimo specialybę ir kultūros vadybos magistrantūros studijas.

Tapo laidos vedėja
Jurgita Česnavičiūtė kartu su Rolandu Vilkončiumi vedė pirmąjį didžiulio populiarumo sulaukusį LTV renginį „Lietuvos šokių dešimtukas“. Televizijos projekto organizatoriai visur ieškojo laidos vedėjos, galinčios gražiai, drąsiai kalbėti ir mokančios gerai šokti. Jurgitą Česnavičiūtę pasiūlė jos šokių treneris, puikiai žinodamas, kad mergina turi ir renginių vedimo patirties. Jurgitai ne kartą buvo tekę kalbėti šokių konkursuose. Kartais ji padėdavo renginių vedėjui Juozui Šalkauskui, pranešinėdavo angliškai.
Besiruošdama vesti „Lietuvos šokių dešimtuką“ Jurgita norėjo pasimokyti oratorinio meno kursuose, bet pasirodė, kad Lietuvoje nieko panašaus neorganizuojama. Taigi susitiko prie kavos puodelio pasitarti su Juozu Šalkausku. Patyręs renginių vedėjas ir televizijos diktorius Jurgitą nuramino, patarė nebijoti ir būti savimi. Panašų patarimą seseriai davė ir brolis Evaldas: „Jurga, visi vaidmenys gyvenime jau yra suskirstyti. Tau nieko kito nebelieka, kaip būti savimi...“
Jurga ir buvo savimi. Pasiruošdavo daugiau informacijos tik apie tuos šokius, kuriuos turėjo tą dieną šokti dešimtuko dalyviai, o visa kita vyko ekspromtu. Pradžioje buvo sunku - jaudulys gniaužė gerklę, kartais ne laiku ką nors pasakydavo, pamiršdavo, kad ją gali išgirsti eteryje, nes mikrofonai šokio metu nebūna išjungti. Tačiau greitai tapo savimi. Tiesa, kartą atskubėjo į studiją, pamiršusi susivarstyti suknelės nugarą, tad teko ją prilaikyti ranka...

Audringi šeštadieniai
Pernai rudenį Jurgitos mama Audronė, sužinojusi, kad duktė ir vėl pradės šokti, suplojo rankomis. Juk jai ir vėl teks rūpintis dukters šokių suknelėmis! Profesionali šokėja Jurgita „Lietuvos šokių dešimtuke“ buvo savanorio advokato Alberto Bandžiaus šokių partnerė.

Profesionali šokėja Jurgita Česnavičiūtė

Audronė Česnavičienė tą pusmetį taip pat buvo nepaprastai užsiėmusi - rūpinosi medžiagomis, kūrė suknelių dizainą. Jurgita kiekvieną savaitę turėjo po dvi nuostabias naujas sukneles. Tai buvo būtina, nes kas šeštadienį būdavo šokama po du šokius. Jurgita ir vėl pasijuto princese.
Kas žino, gal tada atsirado ir jos svajonių princas?