Jėzaus šeimos kapas užminė mįslių

1980 m. Jeruzalės priemiestyje Talpiote, gyvenamųjų namų komplekso statybvietėje, atsitiktinai buvo aptikta senovinė kapavietė. Rasti ir užrašai, nurodantys, kad čia ilsisi Jėzaus iš Nazareto šeima.

Netikėtas atradimas
Tiek knyga, tiek filmas sulaukė milžiniško visuomenės dėmesio ir sukėlė tikrą ažiotažą. Juose pateikiami skandalingi faktai, paneigiantys Šventajame Rašte išdėstytas tiesas apie Dievo sūnų Jėzų Kristų. „Jūsų rankose - ne šiaip sau knyga, kurioje susipina istorija, archeologija ir teologija. Tai iliustruotas dokumentinis tyrimas, pakeisiantis požiūrį į viską, ką žinojome apie Jėzaus gyvenimą ir mirtį“, - tvirtina dokumentinį filmą apie šią istoriją susukęs režisierius Dž. Kameronas.
1980 m. Jeruzalės priemiestyje Talpiote, gyvenamųjų namų komplekso statybvietėje, atsitiktinai buvo aptikta senovinė kapavietė. Į įvykio vietą, kaip visuomet, išskubėjo Izraelio senovės departamento specialistai. Kapavietėje archeologai aptiko dešimt osuarijų - specialių kalkakmenio urnų. Jos pirmajame mūsų eros amžiuje buvo naudojamos kaip dabartinių karstų atitikmuo. Ant šešių urnų buvo užrašai, nurodantys, kad jose ilsisi Jėzaus iš Nazareto šeima. Aramėjų kalba ant osuarijų išraižyti žodžiai skelbė, kad atrastoje kapavietėje palaidoti Juozapo sūnus Jėzus, dvi Marijos, Matas, Juozapas ir Jėzaus sūnus Judas. Tuomet mokslininkai nusprendė, jog biblinės šeimos vardai ant osuarijų yra paprasčiausias sutapimas.

Kristus turėjo žmoną?
Po dvidešimties metų šią paslaptingą kapavietę ir urnas tyrinėti ėmėsi minėta amerikiečių grupė. Po kelerių metų darbo ir intensyvių tyrimų jie paskelbė, kad turi nedviprasmiškų įrodymų, leidžiančių teigti, kad Jeruzalėje buvo atrastas Jėzaus Kristaus ir jo šeimos kapas.
Pasak šių mokslininkų, akmeniniuose osuarijuose kažkada galėjo būti Jėzaus ir Marijos Magdalietės palaikai. Kūrėjų grupė gavo du DNR pavyzdžių rinkinius cheminiams tyrimams. Rinkinį sudarė medžiaga, paimta iš osuarijų su užrašais „Jėzus, Juozapo sūnus“ ir „Mariamene e Mara“ (išvertus iš graikų kalbos „Marija, žinoma kaip ponia“). Filmo kūrėjai teigia, kad šios moters vardą galima laikyti tikruoju Marijos Magdalietės vardu.
Palaikų pavyzdžiai buvo ištirti Kanados Leikhedo universitete. Mitochondrijų DNR tyrimas parodė, kad asmuo Jėzaus urnoje ir asmuo su Marija Magdaliete siejamame osuarijuje nėra giminės. Kadangi viename kape paprastai laidojami kraujo giminaičiai arba sutuoktiniai, tyrėjai sako, jog šis DNR tyrimas įrodo, kad Jėzus ir Marija Magdalietė galbūt galėjo būti sutuoktiniai. Be to, jie galvoja, kad numanomas jų sūnus Judas galėjo būti Evangelijoje pagal Joną minimas „vienas mokinys“, kuris buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės per Paskutinę vakarienę. Filmo kūrėjai sako, jog statistinė tikimybė, kad užrašyti vardai nereiškia Kristaus šeimos, yra 1/600.

Neigia biblines tiesas
Amerikiečių tyrėjų knygoje ir dokumentiniame filme iškelta hipotezė, kad Talpiote atrastoje kapavietėje ilsisi Jėzus su šeima, papiktino krikščionis. Jų teiginiai prieštarauja tikėjimui, kad Jėzus prisikėlė ir įžengė į dangų.
Tyrimo autoriai iškėlė ir daugiau anksčiau tabu krikščionims buvusių klausimų. Kas toks buvo Jėzus Kristus? Ar jis, kaip teigia Šventasis Raštas, buvo Dievo sūnus, ar paprasčiausias žmogus? O jeigu Jėzus niekada ir neegzistavo? Juk iki šiol nebuvo jokio jo egzistavimo įrodymo: pirštų atspaudų, kaulų, iš natūros tapytų portretų ir t. t. Pasak Dž. Kamerono, šiandien dauguma ekspertų teigia būtent taip. Remiantis jų teorija, Jėzus Kristus tėra pagoniškų dievažmogio mirties ir prisikėlimo mitų bei senovinių žydų sakmių apie Mesiją susiliejimo padarinys.
Tačiau autoritetingi istorikai ir mokslininkai šio neva Kristaus kapo atradimą, su juo susijusius tyrimus ir iškeltas įžvalgas vertina labai skeptiškai. Vienas kapavietės atradėjų ir tyrėjų archeologas Šimonas Gibsonas jaučia „sveiką skepticizmą“ dėl to, kad tas kapas galėjo priklausyti Jėzaus šeimai. Panašiai galvoja ir kitas archeologas Amosas Kloneris. Jo manymu, 2 tūkst. metų senumo oloje rasti osuarijai priklauso žydų šeimai, kurios narių vardai tik panašūs į Jėzaus ir jo giminaičių vardus. „Galiu aiškiai pasakyti, kad nesutinku su identifikacija, jog tie osuarijai priklauso Jėzaus šeimai Jeruzalėje, - įsitikinęs archeologas. - Nesutinku, kad Marijos ir Juozapo, Jėzaus tėvų, šeima turėjo šeimos kapą“.

Vardai - tik sutapimas
Šventasis Raštas kalba apie uoloje iškaltą Jėzaus kapo rūsį. Parašyta, kad tą kapavietę buvo nusipirkęs Juozapas iš Arimatėjos. Šventasis Raštas taip pat paaiškina, jog kūnas dingo, nes Kristus buvo prikeltas.
Skandalingoje knygoje ir dokumentiniame filme pateikiamus teiginius paneigė ir Bažnyčios atstovai. JAV Pietų baptistų seminarijos rektorius R.Albertas Mohleris pasirodžiusią knygą ir filmą pavadino absurdiškais, nes juose pilna nerealių teiginių. „Tie DNR testai man atrodo juokingiausi, - tvirtina jis. - Reikia turėti pamatą DNR pavyzdžiui. Juk niekas neturi Marijos DNR“. Anot dvasininkų, kapavietėje aptiktos urnos, atitinkančios Jėzaus šeimos narių ir bendražygių vardus, yra tik sutapimas. Marija, Judas, Juozapas, Jėzus - buvo populiarūs to laikotarpio žydiški vardai.

Jėzaus ir Marijos Magdalietės palaikai

Pasak mokslininkų, akmeniniuose osuarijuose kažkada galėjo būti Jėzaus ir Marijos Magdalietės palaikai.

Kapas Kašmyre
Knyga ir filmas apie Kristaus kapą ir jo šeimą pasirodė po didžiulės sėk-mės sulaukusio Dano Brauno romano „Da Vinčio kodas“. Šioje knygoje tvirtinama, kad Marija Magdalietė susilaukė nuo Jėzaus vaiko.
Maždaug prieš šimtmetį paplito ir teorijos apie tai, kad Kristus amžinojo poilsio atgulė Tolimuosiuose Rytuose. Kai kurie mokslininkai įsitikinę, kad Jėzus palaidotas Kašmyro sostinėje Šrinagare. „Roza Bal“ vadinama kapavietė pastatyta priešais musulmonų kapines. Kuklus baltas pastatas suręstas iš medžio. Nors jo viduje stovi medinis karstas, mirusiojo palaikai ilsisi neprieinamoje kriptoje. Užrašas lauke liudija, kad čia palaidotas Yuz Asaf. Tai, kad čia palaidotas būtent Kristus, esą įrodo šalia karsto įspausti dviejų pėdų atspaudai. Jose matyti žymės, atitinkančios kadaise nukryžiuoto žmogaus žaizdas.
Pagrindo spėlionėms, kad Dievo sūnus palaidotas Kašmyre, suteikia tai, kad Rytai jam nebuvo svetima žemė. Anot kai kurių istorikų, Jėzus po tuos kraštus galėjo keliauti ir gyventi iš karto po nukryžiavimo arba kai jam buvo 18-33 m.
Apie tai, kad Kristus lankėsi Indijoje ir aplinkiniuose kraštuose, neva pasakoja senieji budistų rankraščiai. Esą Jėzus ten studijavo budizmo mokymą, keliavo po Sindhą, Pandžabą ir Džugernautą, kur gilinosi į Vedas.

Turino drobulės paslaptis
Biblijoje rašoma, kad prie Kristaus kapo atskubėję žmonės nerado Dievo sūnaus kūno, tik jį gaubusias drobules ir skarą. Su šiais audiniais susijusi viena paslaptingiausių istorijų. Italijos, Turino miesto Šv. Jono katedroje saugomas tikintiesiems labai svarbus audinys, dar vadinamas Turino drobule. Tikima, kad į šį senovinį lininį audinį buvo įvyniotas ir palaidotas nukryžiuotas Jėzus. Joje matyti nukryžiuoto žmogaus kūno kontūrai ir veidas.
Pirmą sykį žymės pastebėtos prieš daugiau nei šimtmetį - 1898-aisiais, kai vienam italų fotografui buvo leista užfiksuoti senovinę drobulę. Po šimto metų ją ištyrę mokslininkai nustatė, kad audinys buvo pagamintas viduramžiais, praėjus maždaug 1300 metų po aprašomos Kristaus mirties. Nors istorikai, mokslininkai, rašytojai ir tikintieji spėlioja ir ginčijasi, kaip ant audinio galėjo atsirasti paslaptingos žymės, popiežius Pijus XII drobulėje atsispaudusį veidą prieš 60 metų susiejo su Jėzaus Kristaus atvaizdu.