Į vandens žygį – tarp Lietuvos ir Latvijos

Žygeivius Kvetkuose sutinka Jolanta Vaitkevičienė.

Autorės nuotraukos

Turistai atrado Nemunėlį
Plaukti Nemunėliu pirmieji žygeiviai buvo pakviesti pernai. Balandžio viduryje keliasdešimties biržiečių ir latvių grupė per kelias dienas įveikė naują vandens maršrutą ir pakvietė Nemunėliu keliauti kitus turistus. Jų, pasak vienos maršruto gidžių Jolantos Vaitkevičienės, netrūko visą vasarą.
„Populiariausias upes išbandę turistai maloniai nustebo atradę Šiaurės Lietuvos upę. Niekur kitur Lietuvoje tokių pakrančių nepamatysite, kaip plaukdami Nemunėliu“, - pastebėjo J.Vaitkevičienė.
Pirmoji prieplauka ir valčių nuomos punktas yra Kvetkų kaime, ūkininko Stanislovo Vaitkevičiaus sodyboje. Čia galima išsinuomoti kanojas ir pasirinkti vienos, dviejų ar trijų dienų žygį Nemunėliu.
Dar trijose prieplaukose galima išsinuomoti baidares. Viena įrengta netoli šiauriausio šalies taško, Ločerių kaime, ūkininko Romualdo Misevičiaus sodyboje. Kitos dvi - Nemunėlio Radviliškio miestelyje. Čia siūloma paplaukioti ir plaustu.
Prieplaukos įrengtos ir Latvijos pusėje. Tad žygeiviai gali pasirinkti, į kurią pusę išlipti pailsėti, užsikurti laužą ir apsistoti išsiskleidus palapines.
Lietuvos teritorijoje sudarytos išskirtinės sąlygos pernakvoti kaimo turizmo sodyboje Dauguvietynės kaime - žymaus teatro režisieriaus ir dramaturgo Boriso Dauguviečio tėviškėje. Daugiau galimybių apsigyventi po stogu siūloma Latvijos pusėje.
Pasirinkusiems nakvynę Latvijoje, Erbergės dvare, gali tekti dalyvauti raganų vakarienėje ir velniškose vaišėse.

Žavi įspūdingos atodangos
Plaukiant Nemunėliu, turistams nuobodžiauti netenka. Prie Kvetkų upė gana siaura, pakrantės apaugusios. Nemunėlio Radviliškio link Nemunėlis platėja, sraunėja, atsiveria įspūdingo grožio atodangos.
Vienas įdomiausių saugomų gamtos paminklų Biržų krašte - Tabokinės atodanga - maždaug keturių metrų aukščio, palei krantą besidriekianti apie 100 metrų. Dar stipresnį įspūdį palieka kone dvigubai aukštesnė Muoriškių atodanga, kurios viršuje žaliuoja medžiai ir krūmynai. Arti atodangos krašto matosi buvusių karo apkasų ir tranšėjų likučiai.
Išlipus į krantą, galima aplankyti Velniapilio uolą, prisiglausti prie garsaus knygnešio J.Bielinio didingo ąžuolo, po kuriuo buvo iškasta lietuviškų knygų slėptuvė, apžiūrėti seną Sandariškių ąžuolą.
Latviai turistams siūlo apžiūrėti, kaip kasamas ir apdorojamas korėtasis akmuo ir dolomitas, Skaistkalnės bažnyčioje esančias kriptas su sarkofagais bei kt.
Pažintis su Biržų kraštu nebus visavertė, jei nesusipažinsite su alaus gamybos tradicijomis ir neparagausite gyvo naminio alaus. „Alaus kelią“ pažinti siūloma Biržų pilyje.

Nevaržo pasienio kliūtys
Sąlygos atidaryti naują maršrutą Nemunėlio upe atsirado tuomet, kai biržiečių bendruomenių vietos veiklos grupė kartu su latviais pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos remiamą INTERREG 3A programos projektą, kurio tikslas - skatinti turizmą pasienio regione.
Lietuvos ir Latvijos teritorijose buvo įrengtos šešios prieplaukos - trys vienoje upės pusėje, trys - kitoje. Vietos gyventojams, įrengusiems prieplaukas, buvo skirta ES parama. Sutvarkyti aplinką, įsigyti kanojas ir baidares žmonės pasiryžo už savo lėšas.
Kaip pasakojo J.Vaitkevičienė, vandens maršrutą norimą pailginti. „Galvojame maršruto pradžią nukelti į Panemunį - miestelį Rokiškio rajone. Dieną plaukę upe, žygeiviai galės apsistoti Kvetkuose nakvoti - kol kas tik palapinėse. Vėliau galbūt atsiras ir namelių“, - apie ateities planus kalbėjo viena iš maršruto gidžių.

Maršrutas prasideda Stanislovo Vaitkevičiaus sodyboje

Pernai turistų, susiruošusių plaukti Nemunėliu, laisvę ribojo pasienio kliūtys. Kiekvienas žygeivis turėjo gauti vienkartinį Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimą ir galėjo tik žvalgytis į Latvijos pakrantes. Šalims įsijungus į Šengeno erdvę, baidarininkai poilsiauti gali ir kaimyninės šalies teritorijoje.

Vandens turizmo maršrutas prasideda ūkininko Stanislovo Vaitkevičiaus sodyboje.