Griežlės krečia Joninių rasą

Grobio žvalgosi medsargė.

Autoriaus nuotraukos

„Krės krės... varškės!“ - iš pievų tankmių visą naktį gergždžia griežlės. Jos - lyg dvasios nebuvėlės: girdimos, bet nematomos, esančios kažkur čia pat, bet nesurandamos. Tokia šio paukščio biologija - keliauti žolių jūra, joje perėti, ieškoti maisto. Kad ir kaip būtų keista, tačiau su jomis retai kada susitinka šienpjoviai: paukščiai sugeba išsisukti, susigūžę pasprukti, pasitraukti į dalgio dar neliestus žolynus. Jeigu netyčia į rankas pakliūva gyva ar negyva griežlė, kyla daug klausimų - koks čia paukštis, kur jis gyvena? Kad tokia gali būti griežlė, gergždžianti iki Joninių ir dar ilgiau, girdima ir iš balso pažįstama, nemano niekas.
Kaip ateina vasara?
Vasara kasmet ateina skirtingu laiku. Tai priklauso nuo orų ir nuo drėgmės. Labiausiai įvairuoja skirtingų gyvūnų, grybų, augalų vasaros samprata - vieniems ji būna labai trumpa, prasidedanti tada, kai vyrauja tam tikra temperatūra, kitiems - besitęsianti ilgai, pasiekianti net rudens vidurį. Vasara - pats palankiausias, geriausias metų laikas. Beje, ir labai atsakingas, nes kaip tik dabar klojamas kitų, o gal ir dar daugelio metų populiacijos gyvavimo sėkmės pagrindas.
Šių metų vasara atėjo energingai, tačiau labai apgalvotai, net atsargiai. Nors didelių šalnų pavasariui baigiantis nebuvo, tačiau kai kurie lepesni kultūriniai augalai nukentėjo. Tiesa, gamtoje tokie šalnos šuorai nereiškia nieko - jeigu ir apšąla ąžuolų jauni lapeliai, labiau nukenčia ne patys medžiai, o šiuos lapelius graužiantys vabzdžiai.
Paukščiai vasaron įžengė su dideliu kraičiu - ne tik gatavais lizdais, dėtimis, bet ir su vaikais. Kai kurių jaunikliai - pirmoji vada - lizdus paliko gegužę, o dabar sukami nauji lizdai ir perimos antrosios vados. Labiausiai pastebimas ant pavasario ir vasaros ribos įvykęs varnėnų jauniklių palydėjimas į savarankišką gyvenimą: šiemet jie inkilus, dreves paliko visa savaite anksčiau nei įprastai. Pirmąją birželio savaitę lizdus paliko daugelis genių jauniklių - prieš tai jie ilgai čerškė drevėse, o senieji geniai vis nešė savo rėksniams vaikams maistą.
Ūgtelėjo gandrų - baltųjų ir juodųjų - vaikai. Stirnos akylai saugo didžiausią savo turtą: žalus, baltais taškais papuoštus stirniukus. Jauniklius veda elnės. Birželį iš balučių išropoja pirmi šių metų varliukai. Vasara, ypač jos pradžia, kupina naujienų, kurios yra gražesnės viena už kitą.
Pelkės sužydėjimas
Mūsų pelkės - unikaliausi kraštovaizdžiai, kuriuose vasara ir pavasaris trunka labai trumpai. Tiesa, liulančios ir klampios žemapelkės žaliuoja ilgiau, o aukštapelkės beveik iki gegužės vidurio išlieka pilkos, su retais žalumos taškais. Tik gegužei baigiantis čia plyksteli žaluma, pradeda linguoti baltos švylių galvelės, baltuoja žydintys gailiai. Tarp gailių kupstų, ant kiminų kilimo rožiniu debesėliu išsidriekia žydinčios spanguolės. Jų žiedeliai nedideli, bet jų - daug. Galbūt tiek rudenį bus ir raudonų, smagiai rūgščių spanguolių.
Ar iki Joninių užaugs žiogai?
Jei norite pamatyti žiogą, nepatingėkite pasilenkti ir ant žolės lapo jį apžiūrėti: tokį mažą, dar labai pažeidžiamą, besparnį. Tačiau žiogiukas yra beveik toks pat, kaip ir suaugęs - ši vabzdžių grupė auga nerdamasi iš savo apvalkalų ir vis didėdama. Po 4 ar 5 nėrimųsi pamatome, kad žiogas jau suaugęs. Kiti vabzdžiai turi pereiti lervos (vikšro) ir lėliukės stadijas. Maži žiogeliai maitinasi augalų syvais, graužia lapus. Tačiau užaugę žiogai yra ne vegetarai: jų maistas - smulkūs vabzdžiai.
Sakoma, kad žiogai užgroja po Joninių. Ko gero, taip įvyks ir šiemet, nes gamtoje per daug neskubama ir nebandoma aplenkti laiko. Tačiau žiogo grojimas - ypatingos brandos įrodymas, nes jam turi išaugti sparnai, sutvirtėti, raginiais kietais plaukeliais pasidengti ilgos kojos. Trinant sparnelius į jas ir skamba muzika.
Paukščiai keičia savo apdarus
Ar pamenate, kaip dailiai žvilgėjo paukščių apdarai anksti pavasarį? Visi jie buvo be galo puošnūs, nes tik tokie gali privilioti pateles ir užkariauti jų širdis. Dabar, vasaros pradžioje, kai kuriems šie dailieji apdarai jau nereikalingi - šių metų vedybinis gyvenimas baigėsi, galima ilsėtis. Didžiųjų ančių gaigalų dar visai neseniai žvilgėjusios galvos ir kaklo plunksnelės byra, pro jas kalasi paprastos, pilkos. Gaigalai šeimos reikaluose nedalyvauja, nes antelės peri ir vedžioja šeimyną vienos. O patinėliai išskrenda į ramius ežerų užtakius, pelkėtus vandens telkinius ir čia keičia plunksnas. Išbyra ir didžiosios plasnojamosios. Todėl kurį laiką, beveik pusantro mėnesio, gaigalai negali skristi. Patelės taip plunksnas keis vėliau, jau užauginusios jaunikliukus.
Ne tik antys keičia plunksnas, bet ir visi kiti paukščiai. Iki rugpjūčio, didžiųjų kelionių pradžios, jie taps visai kitokie - kuklūs, nepastebimi.
Beje, ar matėte, kokios dabar yra stirnos, elniai, kokie šernai, lapės? Visi jie pasipuošę dailiomis vasaros spalvomis, o jų kailiai - trumpesni ir retesni. Šilumos saugoti nereikia, o tarp vasaros spalvų intensyvi jų kailio spalva beveik neregima. Tiesa, vasarinis kailis ne visada saugo nuo kraujasiurbių vabzdžių. Tačiau gyvūnai randa išeitį - vieni voliojasi dumble, kiti išeina gyventi į laukus.
Ar tikrai jau nutyla gegutės?
Žinome, kad nuo šventų Petro ir Povilo rimsta gegutės. Dabar - dar pats metas jų klausytis (o gal kas nors jų dar negirdėjo?). Gegutės aktyvumas trunka du mėnesius - gegužę ir birželį. Per tą laiką patelė padeda 4-8 kiaušinius - vis į skirtingus lizdus. Ne visi jie sėkmingai išperimi, tačiau bent 2-3 jaunikliai išlieka, užauga. Kokių nors kontaktų su savo vaikais gegutės neturi, tačiau rugpjūčio vidury visos lyg susitarusios patraukia kelionėn į Afriką.
Ar girdėsime jas per Jonines? Žinoma, girdėsime. Tik nepatingėkime išeiti anksti ryte ar vakare - jos tuo metu aktyviausios.
Vasara bus ir po Joninių!

Žydinčios spanguolės

Kai kas mano, kad didžioji vasaros saulėgrįža reiškia ir vasaros vidurį. Ne, vasaros vidurys bus įpusėjus liepai - tada ir pradėsime matyti, kad laikas pasikeitė, kad diena iš tikro trumpėja. Dabar - dar pati gražiausia vasara, liepų žydėjimas ir bičių gaudimas. Artėja Joninės - didžiausia vasaros šventė, kuri žymi tik pirmą šios vasaros trečdalį.

Tarp gailių kupstų, ant kiminų kilimo rožiniu debesėliu išsidriekia žydinčios spanguolės. Jų žiedeliai nedideli, bet jų - daug. Rudenį bus raudonų, rūgščių uogų.