Apgamai – velnio žymė ar lemties ženklas?

Virš lūpos apgamėlį turinčios moterys - neabejotinai jausmingos, koketiškos, romantiškos, mėgstančios prabangą ir vengiančios atsakomybės. Ar tikrai taip? Įsigilinkite į šių žavių moterų - Džanet Džekson, Džulijana Anderson, Merilyn Monro - veidus.

VL archyvo nuotraukos

Ateitis - pagal apgamus
Aišku viena - apgamų fenomenas tikrai egzistuoja. Juo domisi ne tik chiromantai ir pranašai, galintys nuspėti žmogaus charakterį bei likimą iš apgamų išsidėstymo, kiekio, spalvos ar formos. Apgamai domina psichologus ir menininkus. Šie kūno odos dariniai gali hipnotiškai veikti ir jų savininkus, ir aplinkinius. Pastebėta, kad apgamas gali kelti agresiją (jei jis - virš kelio), įtampą (jei ant nosies), maloniai raminti (jei jis ant moters kairiosios krūties). Dailininkai prieš daugelį šimtmečių pastebėjo, kad tam tikros spalvos ir dydžio, tam tikroje vietoje esantis apgamas net nepatrauklų veidą paverčia žavingu, ryškiu, įsimenamu. Šis atradimas greičiausiai ir padėjo išpopuliarėti dirbtiniams apgamėliams, dar kartais vadinamiems muselėmis.

Veneros gėlelės
Jau XVI a. Paryžiuje buvo leidžiamos knygos apie kosmetiką. Jose rūmų damos galėdavo rasti įvairių receptų, kaip pasigaminti kosmetinių priemonių. Mat tais laikais moterims buvo privalu visuomenėje rodytis nubalintu, parausvintais skruostais veidu. Griežtai laikydamosi šio reikalavimo, Renesanso laikų moterys kentėjo nuo odos ligų, nes dauguma priemonių, naudojamų kosmetikoje, erzindavo odą. Pavyzdžiui, pudrą tais laikais gamindavo iš gerai sutrinto angliarūgštinio švino, o skaistalus - iš dažų, sumaišytų su alyvuogių aliejumi, gyvuliniais taukais ir kiaušiniais. Kasdieninio makiažo sluoksnis vis didėjo: juk reikėjo ne tik idealiai išbalinti odą, bet ir „užtinkuoti“ odos nelygumus, raukšles ir bjaurius spuogus, kurie atsirasdavo dėl užkimštų odos porų. Dirbtinius apgamus moterys piešė ne vien dėl grožio: muselės slėpė ir įvairius odos defektus - įbrėžimus, išbėrimus ir tuomet plačiai paplitusių venerinių ligų pėdsakus. Museles Renesanso moterys taip ir vadindavo - Veneros gėlelės. Turbūt ne vien todėl, kad Veneros veidas buvo papuoštas apgamu...

Koketiškoji muselė
Europiečiai museles piešdavo specialiu pieštuku arba jas priklijuodavo prie odos. Meistrai, gaminantys dirbtinius apgamėlius, nuolat ieškodavo naujų formų ir medžiagų. Apskritimo, žvaigždučių, širdelių ir net miniatiūrinių figūrėlių formos muselės būdavo kerpamos iš juodo arba tamsiai raudono aksominio audinio ar taftos ir klijuojamos ant odos. Kartais museles puošdavo smulkiu brangakmeniu ar perlu. Vieta, kurią puošdavo dirbtiniu apgamėliu, turėjo ypatingą simbolinę reikšmę, o apgamėlis - atitinkamą pavadinimą. Pavyzdžiui, kaktą puošdavo didybės, smilkinį - aistros muselės, o šalia lūpos būdavo užklijuojama koketiškoji muselė. Kiekviena save gerbianti dama visada nešiodavosi
specialią dėžutę, kurioje būdavo atsarginių muselių, mat jos galėdavo bet kada nukristi ir sumaišyti visas kortas kalbantiesiems muselių kalba. Juokas juokais, bet Rusijoje Petro I laikais buvo leidžiamos knygos, kuriose buvo mokoma suprasti, ką reiškia vienoje ar kitoje vietoje esantis apgamėlis. Manoma, kad muselių kalba mažai kuo skyrėsi nuo aiškinimų, kokius charakterio bruožus, polinkius žymi įgimti apgamai. Štai keletas aiškinimų, o ar yra juose tiesos, spręskite patys.

Muselių kalba
• Apgamas ant kaktos arba virš dešiniojo antakio liudija apie žmogaus gyvumą, darbštumą, pranašauja sėkmę bet kokioje veikloje, taip pat ir laimingą santuoką. Šis apgamas - meilės ženklas.
• Virš kairiojo antakio - garbingumo, sąžiningumo ženklas. Deja, tai ir nelaimingos santuokos, sudėtingo gyvenimo pranašas.
• Tarp antakių - reiškia amžiną dviejų širdžių susijungimą.
• Prie smilkinių - ligos pranašas.
• Šalia akies - aistros ženklas. Jis rodo, kad žmogus linkęs į meilės nuotykius ir žada gyvenimą, kupiną džiaugsmo ir nusivylimo, nuopuolių ir skrydžių.
• Ant nosies esantis apgamas liudija apie žmogaus piktavališkumą, todėl jokia dama nosies muselėmis nepuošdavo. Šių dienų chiromantai aiškina, kad apgamėlis ant nosies - sėkmės ženklas, o ant nosies galiuko apgamą turintys žmonės - karštakošiai, tačiau ištikimi, nuoširdūs ir atviri.
• Ant dešiniojo skruosto - simbolizuoja nekaltybę, didžiulę sėkmę meilėje, o ant kairiojo - vidinę kovą, dvasios išgyvenimus, nelengvą meilės kelią.
• Virš lūpos apgamėlį turinti moteris - neabejotinai jausminga, koketiška, romantiška, mėgstanti prabangą ir… vengianti atsakomybės. Apgamas po lūpomis byloja, kad esate kietas riešutėlis: valinga, užsispyrusi ir racionali.
• Ant dešiniosios krūties - reiškia nepastovumą, blaškymąsi, ant kairiosios - kilnumą ir lengvabūdiškumą.
• Ant liemens - vaisingumo ženklas. Kuo apgamas didesnis arba kuo jų daugiau, tuo didesnė tikimybė sulaukti daug vaikų.
• Ant kairiojo peties pranašauja finansinius sunkumus, ant dešiniojo - turtingą gyvenimą.
• Apgamai ant sėdmenų - neveiklumo, neryžtingumo, tingumo ženklas.
• Ant rankos - rodo, kad turite sugebėjimų, kurie atneš laimę ir turtą.
• Ant plaštakos - laukia stulbinanti karjera.
• Ant kulkšnies - žmogus yra nepriklausomas, darbštus, energingas.
• Ant pėdų - aistringas keliautojas.

Ir šiais laikais daug kas mano, kad apgamėliai moters veidui suteikia patrauklumo, seksualumo, paslaptingumo. Taisyklingi veido bruožai džiugina akį, tačiau jei veide nėra kokios nors šarmingos detalės, jo neįsiminsi taip ryškiai, kaip, pavyzdžiui, visame pasaulyje pripažintas gražuoles, kurių viršutinę lūpą puošia gundantis mažas apgamėlis: Merilyn Monro, Madona, Sindy Krauford, Džanet Džekson ir kt.