Briuselis neturi tapti antrąja Maskva

Nusivylėte darbu Seime, ar turite dar svarbesnių sumanymų, kad einate į Europarlamentą?
Nenusivyliau, įgijau patirties, bet apmaudu, kad mūsų politikai ir visuomenė visai nesidomi bendrais Europos reikalais. Dirbdamas Seimo Užsienio reikalų komitete pamačiau, kad Užsienio reikalų ministerija ir Seimo nariai per mažai diskutuoja, kokia Europos Sąjunga mūsų valstybei būtų naudingiausia. Paklausiau Vygaudo Ušacko, prieš skiriant jį ministru, kokia bus mūsų politika dėl ES plėtros, dėl centralizacijos. Jis diplomatiškai išsisuko. Mes neturime savo politikos svarbiausiais klausimais, kurie lems mūsų ateitį.
Sakote, kad ateina radikalaus ES atsinaujinimo banga. Kokio norite atsinaujinimo?
Mūsų partija turi rimtą programą, kurią rengėme ne visai savarankiškai. Tyrinėjome rimtų europinių partijų programas. Artimiausios mums Didžiosios Britanijos konservatorių, lenkų konservatorių (Teisės ir teisingumo partijos) programos. Jose akcentuojama, kad ES turi išlikti nacionalinių valstybių sąjunga. Jei kažką ir darome bendrai, tai demokratiškai susitariame. Niekas iš centro nediktuoja, sprendžiamąjį balsą turi nacionaliniai parlamentai.
Tai Lisabonos sutartis, įteisinanti didesnį centralizmą, Jums nepatinka?
Mes jai neprieštarausime, sutarties ratifi kavimo procesas nuėjęs toli, ir Lietuvai išsišokti būtų negerai. Ta sutartimi siekiama centralizuoti Europą galbūt labiau negu reikėtų. Bet mes pasiryžę su ta naujai kylančia banga visoje Europoje pasakyti, kad centralizmo daugiau nereikia. Briuselis neturi tapti antrąja Maskva. Mes, rytų europiečiai, turime buvimo Sovietų Sąjungoje patirtį. Žinoma, ten buvo visai kitos sąlygos, bet pradinės idėjos gal ir panašios. Gražiai buvo kalbama apie draugiškų tautų šeimą. Šeima labai gerai, bet visi broliukai ir sesutės turi būti lygiaverčiai. Kiekviena valstybė turi būti valdoma vien savo piliečių. O dabar vis daugiau galių perima Briuselis.
Jei ES nebus centralizuota, tai nebus ir bendros energetikos politikos?
Yra sričių, kurioms būtina bendra ES politika. Energetika – viena jų. Finansinių institucijų kontrolė (naujausia aktualija) turi būti vykdoma iš centro, nes atskiros šalys tarptautinių monopolijų, tarptautinių fi nansinių srautų negalės kontroliuoti. Tam tikros galios turi būti perduotos į centrą, o tam tikros – išlikti nacionalinėms valstybėms. Tarkim, dėl gėjų santuokų kiekviena valstybė privalo pati spręsti pagal savo kultūrinę tradiciją ir tos šalies visuomenės daugumos norus.
Ar gerai, jei nebus bendros ES užsienio politikos, ir kiekviena šalis rūpinsis tik savo interesais? Nejaugi nereikia vieningo ES balso derybose su Rusija?
Su tokiais kaimynais kaip Rusija ES turi kalbėti vienu balsu. Bet mums nepriimtinas stipresniųjų diktatas. Blogai, kai Prancūzija ar Vokietija diktuoja visą ES politiką. Visi kartu turime susitarti, ir tik susitarimo pagrindu gali būti pasiekta vienybė.
Mes už stiprią ES, bet ji bus stipri tik tuomet, jeigu remsis demokratiniais principais. Mes pasiekiame galios koncentraciją visi demokratiškai atstovaudami savo valstybėms. Tik toks kelias yra nukreiptas į ateitį, tik toks kelias padės išlaikyti ES. Ir dar, kas labai svarbu, padės jai plėstis.
Jūs už plėtrą?
Ypač svarbi plėtra į Europos Rytus. Čia nacionalinis Lietuvos interesas. O mes – už maksimalų plėtimąsi, išlaikant labai griežtus demokratijos kriterijus. Neturime teisės pasakyti, tarkim, Gruzijai: žinot, jūs per toli esate, už jūros, mes jūsų nenorime. Jeigu Gruzija elgiasi visiškai pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ir mes gyvename, ji privalo būti priimta. Mes negalime taikyti dvigubų standartų. Prancūzijos prezidentas Nikola Sarkozy sako: gana tos plėtros, stiprinkime sienas. Su tokiu požiūriu ES anksčiau ar vėliau neišvengiamai taps supervalstybe. Jei nesiplečia ir centralizuojasi, biurokratinis aparatas auga. Briuselis dabar yra baisi biurokratų koncentracija. Mes einame kartu su tomis ES šalių partijomis, kurios pasisako už biurokratijos mažinimą Briuselyje.
Kaip krizė koreguos ES politiką – labiau pasuks į kairę, o gal priešingai – žlugs gerovės valstybės mitas?
Panašu, kad socialistų frakcija gali tapti didžiausia, dominuojanti. Kadangi mes idėjiškai artimi britų konservatoriams, nenorime to socializmo Europoje, jis gimdo biurokratizmą ir centralizaciją. Mes už britišką modelį. Pasirašėme visus punktus, kuriuos dabar britų konservatoriai siūlo Europarlamento rinkimuose dalyvaujančioms partijoms. Didžiojoje Britanijoje buvo kilęs didelis lėšų švaistymo skandalas, todėl jie įsipareigojo viską viešinti: visas išlaidas, keliones, visus lobistinius susitikimus. Briuselį lobistai yra apspitę kaip širšės pūvantį obuolį. Reikia padaryti, kad ir Briuselis išlaikytų tuos aukštus demokratijos standartus – viskas būtų skaidru ir vieša. Mes pritariame, kad reikia baigti tą kvailą europarlamentarų važinėjimą posėdžiauti iš Briuselio į Strasbūrą. Tai ES mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja apie 700 mln. litų.
Europos Parlamentas dirba iš esmės nekontroliuojamas savo rinkėjų. Labai retai prasiskverbia žinios, kaip ten balsuoja 13 mūsų parlamentarų, ką palaikė, už ką pasisakė. Dabar sužinojau, kad net septyni mūsiškiai balsavo prieš išlaidų viešinimą. Ir mūsų Seime būna panašių skandalų, todėl aš susikūriau tinklalapį sauliusstoma.lt. Paskelbiau ten parlamentinės veiklos išlaidas Seime ir įsipareigoju skelbti, kai būsiu Europarlamente. Ten didžiulės pinigų sumos skiriamos ne tiek atlyginimams, kiek parlamentinei veiklai. Kur tie pinigai nueina, mes nežinome. O jei jie ateitų į Lietuvą ir būtų panaudojami bendrauti su rinkėjais, pilietinei visuomenei skatinti, politiškai ugdyti, būtų labai naudinga. Kol kas šito nematome, vyksta kažkoks formalus laikraštukų dalijimas – pinigai iššvaistomi visai be naudos.
Kokioje Europarlamento frakcijoje būtumėte? Gal Liaudies partijoje, jei žavitės britų konservatoriais?
Ir britų, ir lenkų konservatoriai, ir čekų demokratai pasitrauks iš Europos Liaudies partijos ir įkurs naują frakciją. Jei mums pavyktų patekti į Europarlamentą, dalyvautume šitos frakcijos veikloje. Tai būtų labai gerai Lietuvai, nes kol kas, kiek matau iš vykstančios rinkimų kovos, tokias pozicijas, kurias išsakiau, kiti nelabai palaiko. Ko gero, toje frakcijoje be mūsų daugiau lietuvių nebūtų. O manau, kad kaip tik ši frakcija padėtų atsinaujinti visai ES.
Britai siūlė nuo 2013 m. mažinti paramą žemės ūkiui. Jūs už ar prieš?
Mūsų ir giminiškų kitų ES šalių partijų programose įrašyta, kad ES turi skatinti ne stambų žemės ūkį, o smulkų, ekologišką. Svarbu, kad paramą gautų tiesiogiai žemdirbiai, nes dažnai būna, kad ją susižeria stambieji perdirbėjai savo pelnams didinti. Ypač svarbu, kad parama naujųjų šalių žemdirbiams būtų kuo greičiau sulyginta su senųjų. Prancūzas žemdirbys neturi gauti daugiau negu lietuvis. ES kuria nevienodas sąlygas konkurencijai. Tiesioginis uždavinys Europarlamente – kovoti su tokia diskriminacine politika naujųjų šalių žemės ūkiui.
Kai kurie kandidatai žada neuždaryti atominės elektrinės. Ar realius pažadus girdi rinkėjai?
Niekų kalbos. Lygiai tokios kaip ir pažadai suvienodinti pensijas. Prišnekama tokių nesąmonių, patiklūs žmonės balsuodami gali apsirikti, išrinkti tokius, kurie net nežino, kas tas Europarlamentas, ir ką ten reikia veikti. Baisiausia šioje rinkimų kampanijoje, kaip ir per Prezidento rinkimus, – kad nesugebėjome suorganizuoti normalių diskusijų, aptarti to, kas svarbu.