Aš nevartočiau sąvokos „Vyriausybės krizė“. Tai yra asmeninė premjero problema, pakankamai rimta, kuri šiaip turėtų kreipti įvykius link jo atsistatydinimo. Tačiau premjero atsistatydinimas nėra jokia Vyriausybės krizė. Kažkam iš ministrų pavedama laikinai eiti premjero pareigas, pasiūlomas kitas premjeras. Seimo dauguma turi didelę kiekybinę persvarą, nemanau, kad ta koalicija imtų ir sugriūtų. Todėl dėl premjero atsistatydinimo jokių krizių nei Vyriausybėje, nei apskritai valstybėje nematyčiau. Tuo labiau kad G.Paluckas juk ir rinkimų kampanijoje nebuvo įvardintas kaip socialdemokratų kandidatas į premjerus. Tad šiuo atveju, sakyčiau, jokios problemos nebūtų ir dėl rinkėjų. Manau, kad socialdemokratai tikrai galėtų rasti žmonių į tas pareigas, kurie ne ką blogiau tvarkytųsi.
Ar lengvatinė nacionalinio plėtros banko ILTE paskola premjerui kartu su verslo partneriu priklausančiai įmonei, kuri nedeklaravo esanti susijusi su kita jam iš dalies priklausančia bendrove, yra pakankamas pagrindas reikalauti jo atsistatydinimo? Na, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pasakys, reikėjo deklaruoti ar ne. Pamatysime. Bet nepriklausomai nuo to situacija tampa vis labiau nepalanki premjerui. Yra daug požymių, kad ta kita įmonė įkurta dirbtinai – tam, kad būtų paimta lengvatinė paskola, parūpinanti apyvartinių lėšų pagrindinei įmonei.
Andrius Tapinas pateikė konkrečių faktų, kaip kažkoks tiekėjas tariasi dėl prekių pagrindinei įmonei, bet paskui sutariama, jog sąskaita visgi turi būti išrašyta tai kitai, dirbtinai įkurtai. Čia jau galimi finansinių nusikaltimų požymiai, ir kas patikės, kad be savininkų žinios tokios machinacijos daromos? Pagaliau ir tos naujos įmonės įkūrimas ir lengvatinės paskolos prašymas, be abejonės, buvo daromas su savininko G.Palucko žinia. Jis kaip akcininkas dalyvauja susirinkimuose, didina įstatinį kapitalą, puikiai žino, kad jis didinamas iš esmės tik dėl paskolos. Vertas dėmesio ir gana greitas tos paskolos suteikimas su tam tikrais niuansais, kuriuos, manau, mes dar aiškinsimės. Visa tai tikrai kuria labai blogą foną premjerui kaip politikui, ir tikrai tokiu atveju tie moraliniai kriterijai, manau, turėtų būti pritaikyti, net jei teisėsauga ir nesuformuluotų kaltinimų.
Visko gali būti. Matyt, A.Veryga irgi pamiršo, kaip dėl pastovių Ramūno Karbauskio ir „valstiečių“ interesų žemės ūkio sektoriuje, trąšų versle bei su tuo susijusių santykių su Rusija mes labai dažnai turėdavome Vyriausybės krizę. Kadangi jis pats tuo metu dirbo Vyriausybėje, turėtų gerai prisiminti, kad tų krizių buvo daug, tad, matyt, jas jaučia. Bet krizės yra natūralus politinis procesas. Teisėsauga turės atsakyti į visus užduotus klausimus, atliks tyrimus, ir matysime.
Ar lengvatinė paskola premjero įmonei – pakankamas pagrindas svarstymams apie galimą Vyriausybės krizę? Tikrai ne. Nieko čia nėra. Visos įmonės kreipiasi dėl paskolų, jeigu jų reikia. Ar premjeras kaltas, kad yra įmonės, kuri kreipėsi dėl paskolos, akcininkas? Tokiu atveju Seimo nariai negali balsuoti už pensijų ar minimalios algos didinimą, už statybos leidimų tvarkos keitimą ar dar už kažką. Prieisime iki to, kad reikės iš Maskvos samdytis premjerą, o iš Sankt Peterburgo – Vilniaus merą ar krašto apsaugos ministrą. Jeigu norime, kad taip būtų mūsų valstybėje, tai galime sėkmingai važiuoti tokia kryptimi.
Kaip reikėtų vertinti priekaištus, neva G.Paluckui iš dalies priklausanti įmonė galėjo dėl paskolos kreiptis į komercinį banką, o ne į valstybinį plėtros banką ILTE? Na, suteiktos paskolos palūkanos nėra labai žemos, tik ILTE šiek tiek kitaip žiūri į mūsų nacionalinį verslą. Komerciniai bankai Lietuvos verslui praktiškai neskolina. Manau, kad būtent čia yra didžioji problemos dalis. Nemaža dalis bankų arba jų savininkų laiko Lietuvą vos ne vergų valstybe. Jų tikslas – turėti kuo daugiau indėlių, daugiau pinigų, ir perskolinti juos kitiems. Mūsų bankai, ir komerciniai, ir valstybinis, tiesiog skolino pinigus kitiems bankams Europoje, ir visi iš to uždirbo. ILTE – taip pat, pažiūrėkite, kiek šis bankas yra padėjęs pinigų kituose bankuose. Ir 50, ir 200, ir 300 mln. Kadangi pats esu iš verslo atėjęs žmogus, šioje istorijoje nematau nieko tokio. Jeigu nebuvo, tarkime, dokumentų klastojimo ar kokių kitų kriminalinių dalykų. Siūlyčiau paprastą dalyką: pasižiūrėti, kokios įmonės gavo paskolas po to, kai konservatoriai sukūrė ILTE. Ir pasidomėti, kada jos buvo įsteigtos, ar jų akcininkai tuo metu neturėjo antrinių įmonių. Manau, pamatytume tokį vaizdą, kad visi išvirstų iš koto.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
